Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Poezijos eilės Maironio pėdsakų beieškant

Bronius VERTELKA

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir poetė Meilė Kudarauskaitė

Bažnyčios šventoriumi eina poetai Marius Burokas (kairėje) ir Peteris Kantoras (Vengrija)

Panemunėlis. 48-ąjį „Poezijos pavasarį“ simbolizuojanti paukštė, nuskriejusi į Airiją, Lenkiją, Šveicariją, gegužės 26-ąją nusileido mažame Rokiškio krašto miestelyje Panemunėlyje. Poetiniai ir muzikiniai pavasario balsai skambėjo senojoje sėlių žemėje, kuri saugo kunigo, švietėjo Jono Katelės atminimą, mena Vaižgantą, Basanavičių, Maironį.

Renginio svečiai buvo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Rokiškio dekanas kan. Vilnis Viktoras Cukuras, Seimo narys Algis Kazulėnas, rajono vicemeras Egidijus Vilimas. Atvyko grupė poetų, iš kurių paminėtini Lidija Šimkutė (Australija), Peteris Kantoras (Vengrija).

Vyskupas J. Kauneckas džiaugėsi, kad poezijos šventė vyksta Šv. Juozapo Globos bažnyčioje. Šitą šventovę kūrė kun. J. Katelė, didelis lietuviško žodžio mylėtojas. Būtent jo dėka carinio spaudos draudimo metais vienintelė Panemunėlio parapija Lietuvoje neturėjo beraščių. Kun. J. Katelė pirmasis Lietuvoje įkūrė klojimo teatrą, skatino poezijos deklamavimą. Pas jį lankėsi Maironis. Jis buvo atvykęs į Panemunėlį ir po kunigo mirties. Vysk. J. Kauneckas linkėjo poetams, kad jų širdyse gimtų dar ne vienas eilėraštis, ne viena graži, kilni mintis. Jo pasisakymą lydėjo plojimų audra. Vyskupui buvo įteiktas namuose keptos ruginės duonos kepalas, kurio paragauti nors po kąsnelį šventės pabaigoje jis kvietė visus.

Faktų, liudijančių apie Maironio lankymąsi Panemunėlyje, pabėrė šiame miestelyje gimusi ir užaugusi muziejininkė Violeta Aleknienė. Ji rodė 1914 m. liepos 22 dieną darytą nuotrauką, kurioje sėdi poetas, o šalia jo kun. Juozapas Budrikis bei būsimas Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Saugoti ją V. Aleknienė perdavė Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešajai bibliotekai.

Maironis buvojo ant Nemunėlio upės šlaito esančioje klebonijoje, vaikščiojo liepų alėja, kuria apsodintas takas, vedantis į bažnyčią nuo klebonijos, grožėjosi padarytomis sode terasomis, tekančios upės vaga. Teigiama, kad klebonijos mansardoje 1895 metais Maironis parašė „Kęstučio mirties“ trilogijos pirmąją dalį. 1911 metų gegužės 8 dieną jis šventino gražuolę Panemunėlio bažnyčią.

Literatūrinius skaitymus pradėjo Nacionalinio dramos teatro aktorė, režisierė Birutė Marcinkevičiūtė-Mar. Ji skaitė Maironio ir savo eilėraščius. Po jos savo kūrinius lietuviškai ir angliškai skaitė gimusi Žemaitijoje ir šiuo metu gyvenanti Australijoje L. Šimkutė.

Marius Burokas, vienas iš šių metų „Poezijos pavasario“ almanacho  sudarytojų, ne tik supažindino su savo kūryba, bet ir perteikė vengro Peterio Kantoro eiles lietuviškai. Aivaras Veiknys prisipažino, jog pirmą kartą skaito tokioje aplinkoje, todėl jaudinasi. Valdas Daškevičius sakė , jog eiliuoti jį pastūmėjo susitikimai su Tėvu Stanislovu. Skaitydama savo eiles aktoriniais gabumais susirinkusius žavėjo M. Valančiaus premijos laureatė Meilė Kudarauskaitė. Brandžiais eilėraščiais gražiai nuteikė ukmergiškis fotomenininkas Albinas Kuliešis. Maironiui skirtas eiles skaitė rokiškietė mokytoja Vida Papaurėlienė. Savo ir latvių poeto Leono Briedžio eiles skaitė poetas, vertėjas, literatūros kritikas Arvydas Valionis, kilęs iš Biržų krašto. Jis garbingiausiam šventės svečiui Panevėžio vyskupui J. Kauneckui įteikė šių metų „Poezijos pavasario“ almanachą.

Nuo Maironio gimtųjų Raseinių, jo apdainuotos Dubysos krantų į Panemunėlį atvykęs dainų autorius ir atlikėjas Kastytis Petryla (jo namus ir poeto tėviškę skiria apie 30 kilometrų) savo pasirodymą irgi pradėjo Maironio kūriniu. Koncertavo Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos mokytojos. Nuoširdžiai buvo padėkota šventės šeimininkui dekanui kan. V. V. Cukurui.

Kieme buvo galima pasivaišinti arbata, bandelėmis ir kitais gardumynais bei miestelio bendruomenės virta šilta koše.

Rokiškio rajonas
Autoriaus nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“