Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Atmintis

D. Grinkevičiūtės vardą – Kauno gatvei

Jonas Puodžius

Dalia Grinkevičiūtė

Šiais metais minimos Dalios Grinkevičiūtės gimimo 85-osios ir mirties 25-osios metinės. Ji savo kūryba ir veikla yra viena ryškiausių sovietmečio tremčių istorijos liudytoja.

D. Grinkevičiūtė gimė 1927 m. gegužės 28 d. Kaune. Jos tėvas – Juozas Grinkevičius – inžinierius ekonomistas, Lietuvos banko valiutų komisijos reikalų vedėjas, mokytojas. Jis turėjo didelės įtakos formuojant dukters Dalios charakterį. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta iš Lietuvos. Pavilnyje nuo šeimos atskirtas tėvas, išsekintas bado, 1942 metais  mirė Sverdlovsko srities lageryje. Motina su sūnumi Juozu ir dukra Dalia ištremta į Altajaus kraštą, po metų – į Jakutijos Arkties Trofimovsko salą prie Laptevų jūros. 1947 metais jiems pavyko persikelti į Jakutską, o 1949 metais Dalia su sergančia motina pabėgo į Lietuvą. Ji Lietuvoje slapstėsi pas gimines ir pažįstamus, globojo sergančią motiną. 1950 m. gegužės 5 d. mirus motinai, Dalia, vykdydama motinos valią palaidoti ją Lietuvoje, negalėdama legaliai to padaryti kapinėse, slapčia palaidojo tėvų namo rūsyje, Perkūno al. 60 A, Kaune. Rudenį Dalia buvo saugumo suimta ir kalinama Gorkio srities Unžlago kalėjime iki 1953 metų. Iš ten nugabenta ir paleista gyventi Jakutske, iš kur ji su motina pabėgo. Po metų jai buvo leista stoti į Omsko medicinos institutą. 1957 metais grįžo į Lietuvą ir tęsė studijas Kauno medicinos institute. 1960 metais baigusi studijas įsidarbino gydytoja Laukuvos ligoninėje.

Išnašos

Tremties vaikai

Čeremchove užaugę vaikai, Kazys – dešinėje

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos laikraštis „Tremtinys“ liepos viduryje išleis tūkstantąjį numerį. Pažymint šią datą nutarta išleisti knygą „Tremties vaikai“. Joje bus aprašyta daugiau nei devyniasdešimt „mažųjų nusikaltėlių“ likimų. Kaip sako laikraščio ir knygos redaktorė Jolita Navickienė, dauguma istorijų niekur nepublikuota, autentiška. Tie kuklūs žmonės, įvairiai žiūrėję į savo kančias, nevienodai jas vertina ir šiandien. Knygos autorius rašytojas Stanislovas Abromavičius ir jo talkininkai stengėsi įžvelgti atpasakotose istorijose gerumo, grožio, meilės Tėvynei pradus. Knygoje bus apie 300 istorinių nuotraukų. Šiandien spausdiname tos knygos ištraukas – sutrumpintus jos herojų pasakojimus.

Atmintis

Maironio gimnazijoje –
D. Grinkevičiūtės auditorija

Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje atidaryta tremtinės, gydytojos, disidentės Dalios Grinkevičiūtės vardo auditorija. Šią proga gimnazijoje vyko istorinės atminties pamoka, skirta tremtinės, gydytojos, disidentės D. Grinkevičiūtės (1927–1987) 85-ajai gimimo sukakčiai paminėti. D. Grinkevičiūtė, buvusi gimnazijos auklėtinė (mokėsi tuometinėje Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje), laikoma tremties simboliu ir labiausiai žinoma kaip atsiminimų knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ autorė. Lietuvos universitetų moterų sambūrio iniciatyva gimnazijoje atidaryta D. Grinkevičiūtės auditorija. Auditoriją pašventino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, habil. dr. prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas. Renginyje dalyvavę Kauno Arkikatedros Bazilikos administratorius kun. Evaldas Vitulskis, Seimo narės Vida Čigriejienė ir Vincė Vaidevutė Margevičienė, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įmžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, Laptevų jūros tremtinių brolijos pirmininkas Jonas Markauskas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas, brolijos ,,Lapteviečiai“ valdybos narys dr. Jonas Puodžius, Lietuvos universitetų moterų sambūrio pirmininkė Danutė Vailionytė, narės Dalia Baliutavičienė ir Anelė Butkuvienė sveikino atminimo įamžinimo proga ir dalijosi prisiminimais. Ištraukas iš knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ skaitė ir tremties dainas atliko gimnazijos auklėtiniai.