Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Kronika

Pakilią nuotaiką kūrė Dainų ir šokių šventės

Jaunieji šokėjai Kauno Dainų slėnyje

Dainų ir šokių šventės Kaune akimirkos Zenono Šiaučiulio nuotraukos

Birželio 2-ąją, šeštadienį, Kauno Dainų slėnyje vyko tradicinė dainų ir šokių šventė „Graži tu, mano brangi Tėvyne...“. Kauniečiai bei miesto svečiai galėjo mėgautis unikaliu reginiu, kurį kūrė mėgėjiški ir profesionalūs chorinio dainavimo, liaudiškų šokių ir muzikos kolektyvai.

Šiemetinė šventė, skirta Maironio 150-osioms gimimo metinėms, prasidėjo šv. Mišiomis Kauno arkikatedroje bazilikoje. Po šv. Mišių šventinė eisena nusidriekė nuo Maironio kapo iki Karo muziejaus sodelio, kur uždegtas šventės deglas.

Toliau šventės dalyviai patraukė į Dainų slėnį Ąžuolyne, kur ir įvyko pagrindinė muzikos ir šokių šventės programa. Čia buvo susirinkę apie 4000 dalyvių: 116 chorų – 11 moterų, 5 vyrų, 33 mišrūs, 40 jaunučių, 25 jaunių, merginų ir jaunimo chorai, koncertavo 2 orkestrai, 6 ansambliai ir kapelos, 11 ansamblių, pasirodė 20 tautinių šokių kolektyvų.

„Čia – Dainų slėnyje, matydamas tiek puikiai nusiteikusių šventės dalyvių, suprantu, kad ne veltui šiai šventei pasirinktas šūkis – „Graži tu, mano brangi Tėvyne... Tegul daina ir šokis toliau mus vienija, telkia ir daro mus geresniais“, – susirinkusiuosius sveikino Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Šventės metu taip pat buvo pagerbtas vienintelis ir seniausias Dainų švenčių vyriausiasis vadovas Kazys Motuzas. Jam buvo įteiktas burmistro J. Vileišio medalis. K. Motuzas buvo dainų ir šokių švenčių baletmeisteriu nuo pirmo koncerto 1953 metais, o nuo 1955-ųjų jis dirbo Kauno ir respublikinių dainų švenčių režisieriumi.

Kitą savaitgalį Klaipėdoje vyko Vakarų Lietuvos dainų šventė. Į ją suvažiavo daugiau kaip 250 chorų, liaudies instrumentų ansamblių ir šokėjų iš visos šalies. Beveik šeši tūkstančiai dainų šventės dalyvių nestokodami geros nuotaikos Klaipėdos gatvėmis patraukė į vasaros estradą.

Dainų šventės Vakarų Lietuvoje rengiamas nuo seno, tačiau tik pasibaigus vokiečių kolonizacijai lietuviška dainų šventė Klaipėdoje pirmą kartą surengta 1927-ųjų birželį. Vėliau atgimė po Nepriklausomybės ir šiemet Vakarų Lietuvos dainų šventei sukanka 85 metai. Ji buvo skirta vieno ryškiausių Klaipėdos kompozitorių Stasio Šimkaus 125-erių metų sukakčiai paminėti. Pustrečio šimto chorų, liaudies ansamblių ir orkestrų bei šokėjų klaipėdiečiams koncertavo iki vidunakčio.

Lietuvoje pirmą kartą Dainų šventė surengta 1924 metų rugpjūtį Kaune, P. Vileišio aikštėje, Žemės ūkio ir pramonės parodos metu. Tada ji buvo vadinama „Dainų diena“. Pirmojoje Dainų dienoje dalyvavo 77 chorai (3000 dainininkų), susirinko net 50 tūkst. klausytojų.

2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

© 2012 „XXI amžius“