|
Kronika
Festivalyje pristatytas vestuvių folkloras
Eglė VINDAŠIENĖ
|
Trylika metų gyvuojantis folkloro
ansamblis iš Šakių Šakija
(vadovė Virginija Snudaitienė)
šiame festivalyje dalyvavo
pirmąkart ir pristatė
zanavykų vestuvių apeigas
|
Jau 27-ąjį kartą Kaune aidėjo lamzdžiai, dundėjo būgnai, skambėjo dainos, sukosi rateliai, trinksėjo šokiai. Gegužės 2527 dienomis Kaune vyko tradicinis XXVII tarptautinis folkloro festivalis ,,Atataria lamzdžiai2012, į kurį suvažiavo autentiško folkloro puoselėtojai iš penkių Lietuvos regionų ir keturių kaimyninių šalių: Suomijos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos. |
|
Kronika
Pakilią nuotaiką kūrė Dainų ir šokių šventės
|
Jaunieji šokėjai Kauno Dainų slėnyje
|
Birželio 2-ąją, šeštadienį, Kauno Dainų slėnyje vyko tradicinė dainų ir šokių šventė Graži tu, mano brangi Tėvyne.... Kauniečiai bei miesto svečiai galėjo mėgautis unikaliu reginiu, kurį kūrė mėgėjiški ir profesionalūs chorinio dainavimo, liaudiškų šokių ir muzikos kolektyvai. Šiemetinė šventė, skirta Maironio 150-osioms gimimo metinėms, prasidėjo šv. Mišiomis Kauno arkikatedroje bazilikoje. Po šv. Mišių šventinė eisena nusidriekė nuo Maironio kapo iki Karo muziejaus sodelio, kur uždegtas šventės deglas.
|
|
Atmintis
Mirė kompozitorius ir muzikologas Vladas Švedas
Birželio 8 dieną Kaune staiga mirė kompozitorius, muzikologas ir pedagogas Vladas Švedas. Jis gimė 1934 m. balandžio 2 d. Dubičių kaime, Varėnos rajone. Pažintį su muzika pradėjo Panevėžio berniukų gimnazijoje. Čia mokydamasis grojo pučiamųjų orkestre, kompozitoriaus Antano Belazaro paskatintas sukūrė pirmuosius kūrinėlius. 19531958 metais studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, prof. Jadvygos Čiurlionytės vadovaujamoje folkloro katedroje. 1965 metais baigė kompozicijos studijas Lietuvos muzikos akademijoje pas prof. Julių Juzeliūną. Prof. Jadvygos Čiurlionytės skatinamas tyrinėjo lietuvių muzikinio folkloro ypatumus, parašė šia tema dvi monografijas. V. Švedas dėstė muzikos teorijos disciplinas Panevėžio aukštesniojoje muzikos mokykloje ir, nuo 1967 metų apsigyvenęs Kaune, Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar konservatorija), buvo šios mokyklos muzikos teorijos skyriaus vedėjas. Vėliau vadovavo Kauno menininkų namams, o 19821985 metais buvo M. ir K. Petrauskų memorialinio muziejaus direktoriumi. Nuo 1990 metų atsisakė visų pareigų ir dirbo vien kūrybinį darbą.
|
|
Atmintis
Netekome aktorės ir režisierės
Antradienį netekome televizijos režisierės, kino ir teatro aktorės, tremtinės, lietuvių kalbos puoselėtojos Aldonos Vederaitės. Ji gimė 1924 m. vasario 16 d. Ukmergėje, Lietuvos savanorio karininko Jono Vedero šeimoje. 1941-ųjų birželį, likus vienam abitūros egzaminui, ištremta į Altajaus kraštą. Pabėgusi iš tremties ir 1946 metais grįžusi į Lietuvą, pradėjo šokti dainų ir šokių ansamblyje Lietuva. 1947 metais A. Vederaitė įstojo į dramos studiją prie Lietuvos dramos teatro. Ją baigusi 1951 metais gavo paskyrimą į Kauno jaunojo žiūrovo teatrą. Čia dirbo iki 1959 metų. Vėliau, iki 1999-ųjų, dirbo Lietuvos televizijoje, režisavo šimtus laidų ir programų. Ji ypač išgarsėjo sovietiniais metais Lietuvos televizijos rodytoje Petraičių šeimoje. 1960-aisiais A. Vederaitė pradėjo dirbti režisiere laidų vaikams ir jaunimui redakcijoje, vėliau dirbo filmų dubliavimo skyriuje, visuomeninių laidų redakcijoje. Nuo 1989-ųjų Lietuvos televizijoje kartu su žurnaliste Nijole Baužyte kūrė Atgimimo bangą, vėliau su aktoriumi Karoliu Dapkumi rengė lietuvių kalbos valandėles Gerbkime žodį. A. Vederaitės nuopelnai įvertinti Vytauto Didžiojo ordino riterio kryžiumi (2004).
|
|
|