Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Atidengtas paminklas kalbos tėvui

Gintarė Martinaitienė

Paminklą J. Jablonskiui pašventino vyskupas Juozas Žemaitis MIC Dariaus PAVALKIO nuotrauka

Šv. Mišiose giedojo Kauno muzikinio teatro solistai Rita Preikšaitė ir Tomas Ladiga

J. Jablonskio vaikaičiai prie paminklo seneliui J. Jablonskiui Griškabūdyje su jo autoriumi Romu Kvintu

Garbingiausi renginio svečiai Griškabūdyje

Kalbasi šių laikų kalbininkai Antanas Smetona ir Aldonas Pupkis

Rygiškiuose šoka Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos šokių ansamblis „Pynė“

Kalbininko tėviškėje Rygiškiuose meninę programą rodo Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studijos mokiniai

Paminklo autorius Romas Kvintas sakė, kad kurti J. Jablonskio paminklą jam buvo garbė, o tai, kad kūrinys patinka žmonėms – didžiausias įvertinimas

Šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC (centre), buvęs klebonas kun. Vytautas Užkuraitis (dešinėje) ir vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius (kairėje)

Paminklo autorius Romas Kvintas įteikia J. Jablonskio paminklo kopiją Seimo nariui Arvydui Vidžiūnui

GRIŠKABŪDIS. Birželio 16-ąją, šeštadienį, šis Zanavykijos miestelis tapo savotiška Lietuvos kultūros sostine, pritraukusia daugybę kultūros šviesuolių, kalbininkų, profesorių, valdžios atstovų. Čia, vienoje unikaliausių Lietuvoje medinėje Kristaus Atsimainymo bažnyčioje, iš šios parapijos kilęs Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, buvęs klebonas kun. Vytautas Užkuraitis ir vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius aukojo šv. Mišias, jose giedojo Kauno muzikinio teatro solistai Rita Preikšaitė ir Tomas Ladiga. Buvo prisimintas garsiausias šio krašto žmogus – lietuvių kalbos tėvas Jonas Jablonskis. Vyskupas taip pat teikė Sutvirtinimo sakramentą.

Po šv. Mišių J. Jablonskiui atidengtas paminklas, kalbininko tėviškėje pristatyta atnaujinta įrengtos stubos ekspozicija, pasidalinta prisiminimais bei paminėta 40-oji Kalbos diena. Šį unikalų projektą netgi pasiūlyta įrašyti į Jungtinių tautų kultūros paveldą.

„Lietuvių kalba, tauta, valstybė, Jonas Jablonskis, mano senelis, yra sinonimai. Senelio, lazdele atsirėmusio į gimtąją žemę, veide matau rūpestį, kuriuo gyventi turime visi. Tai rūpestis, kaip išlaikyti gryną gimtąją kalbą ir apsaugoti ją nuo besiskverbiančių svetimybių“, – kalbininko anūko Gabrieliaus Žemkalnio laišką iš Australijos iškilmių pradžioje citavo renginio vedėja Irena Plaušinaitytė. Vaikaitis ragina pradžiuginti jo senelį ir visiems atsistoti šalia J. Jablonskio lietuvių kalbos sargyboje. Kitas vaikaitis, europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, sveikindamas gausų būrį susirinkusiųjų, džiaugėsi galimybe dalyvauti paminklo atidengimo iškilmėse. Deklamuodamas savo kūrybos eilėraštį profesorius apie savo senelį kalbėjo kaip apie griežtą, reiklų, išmaniusį ir be galo mylėjusį savo kalbą. Ir daugelis kitų pasisakiusiųjų negailėjo šiltų žodžių iškiliai asmenybei, žmogui, pasišventusiam lietuvių kalbai. „Atsižvelgdami į tokius darbus, kaip J. Jablonskio, galime atsigręžti į save, naujai įprasminti žodį „vertybė“, – teigė kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Ar perkainoti vertybes, ar tiesiog pasistengti atsakyti į svarbiausią klausimą – ar yra tiltas tarp paminklo, kalbininko stubos, gražaus renginyje dalyvaujančio jaunimo ir šiuolaikinės jaunosios kartos, dažnai reiškiančios nuomonę, kam man ta kalba ir abejojančios, ar išvis jos reikia... Apie tai ragino susimąstyti Vilniaus universiteto filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona. Be to, jis kėlė retorinį klausimą, kas yra J. Jablonskis londonuose, airijose ar kituose kraštuose gyvenantiems lietuviams, kurie taip pat turi tą patį, išskirtinį ir svarbiausią tautos bruožą – lietuvių kalbą.

Ministras A. Gelūnas sakė, kad J. Jablonskio paminklo atidengimas svarbus ne tik rajonui, bet ir visai Lietuvai. „Tai respublikinis įvykis“, – sakė kultūros ministras, kartu su rajono meru Juozu Bertašiumi perkirpęs simbolinę juostelę. Ne tik įvykis, bet ir pats paminklas yra išskirtinis. Apie tai kalbėjo ir prie jo susirinkę žmonės, apibūdinę jį kaip ypač profesionaliai atliktą darbą ir jausmą skleidžiantį meno kūrinį. Tikras, paprastas, griežtas mokytojas, rūpestingas, prie širdies glaudžiantis gramatiką ir kūręs valstybingumo pamatus, toks, koks ir turi būti, – tai epitetai, kuriais buvo apibūdinamas skulptoriaus Romo Kvinto sukurtas J. Jablonskis. Juk būtent jis, kaip priminė Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, pirmasis Lietuvai paskleidė žinią apie Griškabūdį.

A. Smetona kalbėjo, kad J. Jablonskio paminklo negalima lyginti su kitais paminklais, nes jie skirti už konkrečius darbus. „Šis paminklas skirtas gyvam žmogui ir mūsų kalbai, kuri gyvena ir šiandien, tik absoliučiai kitokiomis sąlygomis negu tada, kai mus mokė J. Jablonskis“, – sakė A. Smetona.

Pats paminklo autorius, kalbėdamas apie J. Jablonskio skulptūrą, nedaugžodžiavo. „Didžiuojuosi turėjęs galimybę prie to prisidėti. Tai, kad jums patinka – didžiausias įvertinimas“, – teigė R. Kvintas. Paminklų kopijas autorius su Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičiene įteikė didžiausią paramą paminklo statymui suteikusiems asmenims – Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininkui Petrui Puskunigiui, Griškabūdžio bendruomenės centrui, vadovaujamam Valentinos Liepuonienės, Seimo nariui A. Vidžiūnui bei rajono merui J. Bertašiui. „Ačiū visiems prisidėjusiems. Surėmę pečius mes galime padaryti tokius įspūdingus darbus“, – dėkojo A. Kasparevičienė. Meras teigė, kad tai ne paskutinis paminklas. Dabar pajėgos bus telkiamos poeto Prano Vaičaičio paminklo statymui Sintautuose.

Po paminklo atidengimo iškilmių Griškabūdžio miestelio aikštėje visi keliavo į Rygiškius, į kalbininko tėviškę, kur buvo pristatyta atnaujinta įrengtos stubos ekspozicija, dalinamasi prisiminimais, pristatyta ne viena meninė programa. Būtent taip šiais metais paminėta 40-oji Kalbos diena.

A. Vidžiūnas, kreipdamasis į kultūros ministrą, ragino šį unikalų projektą įrašyti į Jungtinių tautų kultūros paveldą. Renginio metu buvo keliamas klausimas, kokia nauda iš tų kalbos dienų? Ar dėl to kalbame taisyklingiau, ar dėl to labiau gerbiame savo gimtąją kalbą?

Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja A. Kasparevičienė ragino į tai žvelgti plačiau. „Tai ne tik renginys. Man tai asocijuojasi su bendraminčių zanavykų ir visų jų talkininkų kultūros sambūriu. Tai lyg kultūrinis sąjūdis. Jei nebūtų šių dienų, tai būtų iškritęs tam tikras kultūros tarpas, sluoksnis, be kurio, galbūt, būtume kažkur pakibę, o tai labai svarbu. Ant tos esmės gali dėliotis visa kita, dabartiniai menai ir pan. Tad tai ir yra esmė“, – apie Kalbos dienų prasmę kalbėjo A. Kasparevičienė.

Ministro A. Gelūno Padėkos raštai už didelį indėlį į kultūrą buvo skirti Gelgaudiškio vidurinės mokyklos mokytojai Danutei Aniulienei, Zanavykų bankelio valdybos pirmininkei Aušrelei Pukinskienei, žurnalistui bei kraštotyrininkui Antanui Andrijonui bei Gelgaudiškio kultūros centro direktoriui Edgarui Pilypaičiui.

Šakių rajonas
VidoVENSLOVAIČIO nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“