Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Atmintis

Pagerbė vyskupą kankinį

Romas BACEVIČIUS

Prie vysk. Vincento Borisevičiaus portreto bažnyčioje: Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Arimantas Dumčius, kun. Vytautas Užkuraitis, kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas, mons. Alfonsas Svarinskas

ILGUVA. Gegužės 13-ąją, sekmadienį, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, buvo švenčiami tituliniai atlaidai. Pirmiausia mons. Alfonsas Svarinskas pašventino memorialinę lentą, kurioje įamžintas Sūduvos krašto sūnus Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius (1887–1901–1940–1946), prieš suėmimą 1945 metais čia slapstęsis nuo sovietų valdžios. Lenta, kurios autorius – tautodailininkas Gediminas Jėčys, primins žmonėms, kad čia paskutinį mėnesį prieš areštą melsdavosi ir šv. Mišias aukodavo vienas iš iškiliausių Sūduvos dvasininkų, paaukojęs savo gyvybę už tikėjimo ir tautos laisvę, nepabūgęs savo mirtimi paliudyti tikrųjų vertybių svarbos ir žiauriai nukankintas už aukštuosius idealus. Paskui bažnyčioje atlaidų šv. Mišias aukojo mons. A. Svarinskas ir iš šios parapijos kilęs kun. Vytautas Užkuraitis. Giedojo solistas Danielius Sadauskas, vargonavo Jūratė Landsbergytė. Šv. Mišių metu mons. A. Svarinskas pašventino šią bažnyčią papuošusį vysk. V. Borisevičiaus portretą. Vilniaus Zanavykų bendrijos pirmininkas kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas priminė vyskupo kankinio biografiją ir pasakojo apie jo slapstymąsi Ilguvoje. Prelatas Justinas Juodaitis savo atsiminimų knygoje „Praeities šešėliai“ rašė: „1945 metų liepos mėnesį Ekscelencija sužinojo, kad jam ruošiama byla, ir pradėjo slapstytis. Rugpjūčio 1 dieną aš Ekselenciją išlydėjau į Šilalės Porciunkulės atlaidus. Ekselencija teikė Sutvirtinimo sakramentą ir po atlaidų nežinomais man keliais išvažiavo į slaptą vietą. Paskiau sužinojau, kad tai buvo Suvalkijoj, ant Nemuno kranto, Ilguvos klebonija, kurioje Ekscelencija kurį laiką gyveno. Saugumas, pajutęs, kad vyskupo Telšiuose nėra, pradėjo ieškoti, bet nepavyko net per kelis mėnesius jo surasti. Tuomet saugumiečiai griebėsi apgaulės. 1945 metais, apie Kalėdas, jie parašė Telšių kurijai raštą, kad kviečia Ekscelenciją į Vilnių pasikalbėti svarbiais vyskupijos reikalais. Kurijoje po ilgų svarstymų nutarta įteikti vyskupui Vincentui tą raštą ir patarti vykti į Vilnių. Vyskupas parvažiavo į Telšius ir išvyko į Vilnių. Keletą dienų jis sėdėjo saugume. Tuojau po Kalėdų vyskupas parvyko labai išvargintas ir blogos nuotaikos. 1946 m. vasario 3 d. gautas per Telšių saugumą pakvietimas, kad vyskupas Vincentas turi greitai vykti į Vilnių pas tarybinės vyriausybės atstovus. Buvo aišku, kad jis tikrai Vilniuje bus suimtas. Taip ir įvyko, vasario 5 dieną vyskupui Vincentui saugumas pateikė melagingus kaltinimus, ir tarybinė vyriausybė pasiryžo žūtbūt jį likviduoti. Tribunolas rugpjūčio 28 d. nusprendė pritaikyti jam aukščiausią bausmę – sušaudyti. Nuosprendis buvo įvykdytas KGB pastate lapkričio 18 d. Vyskupo palaikai buvo užkasti Tuskulėnų parke“. 1991 metais pradėta šio vyskupo kankinio kanonizacijos byla, jis paskelbtas Dievo tarnu ir XX amžiaus tikėjimo liudytoju. 1999-ųjų rugsėjį jo palaikai surasti, identifikuoti ir palaidoti Telšių Katedros kriptoje.

Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, vysk. V. Borisevičius rėmė partizanus maistu, rūpinosi, kad tai darytų ir parapijų kunigai. 1945 metų pradžioje Pašilės (Raseinių aps. Kražių vls.) klebonijoje padėjo pasislėpti buvusiam Lietuvos konsului ir Plungės burmistrui, Žemaičių legiono štabo ryšininkui Eduardui Misevičiui. 1945 metų pavasarį slapstė Žemaičių legiono štabo vado pavaduotoją Šarūną Jazdauską, įdarbindamas jį Lieplaukės zakristijonu. Padėjo kunigams Pranui Gustaičiui ir Jonui Našlėnui slapstytis nuo NKGB, dažnai keitė jų parapijas.

Renginyje dalyvavo ses. Nijolė Sadūnaitė, Seimo nariai Arimantas Dumčius ir Rytas Kupčinskas, Kriūkų seniūnė Onutė Rakauskienė, Šakių rajono  meras Juozas Bertašius, svečiams padėkojo klebonas kun. Vytautas Sakavičius .

Šakių rajonas
Gedimino JOKŪBAIČIO nuotrauka

© 2012 „XXI amžius“