|
Metas įvertinti
Labai apsidžiaugiau sužinojęs, kad garbingoje vietoje prie Prisikėlimo šventovės, kurią statė visa Lietuva, palaidotas vienas iš šviesiausių Lietuvos žmonių 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovas Juozas Brazaitis. Taip buvo pagerbtas ne tik jis, bet ir visa jo vadovauta Vyriausybė, kurios nariai ir vadovas buvo tikri mūsų tautos šaukliai į laisvę. Dar vaikas būdamas mačiau, kaip Lietuvos žmonės su ašaromis akyse per radiją klausėsi žinios apie šios Vyriausybės sudarymą ir jos įkvėpti išėjo į sukilimą visoje Lietuvoje. Tai šventa tiesa, kuria patikėjo Lietuvos žmonės, kuri įkvėpė jiems viltį vėl gyventi laisviems. Mes, mokinukai, antisovietinės pogrindinės organizacijos nariai, jau po daugelio metų gyvenome ta pačia viltimi, puoselėjome ją. Vienas iš mūsų organizacijos tikslų buvo vėl pasiruošti tokiam sukilimui Lietuvoje, nors, aišku, tam sąlygų neatsirado. Labai keista, kad daugiau kaip 20 metų gyvuojančioje nepriklausomoje Lietuvoje atsiranda žmonių, inteligentų, kurie bando visaip sumenkinti 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės ir jos vadovo veiklą. Stengiamasi įrodyti, kad jie buvo nacių valdžios kolaborantai. Mes, Lietuvos patriotai, turime jiems duoti tvirtą atkirtį. Ši Vyriausybė nebuvo kolaborantinė. Ji susikūrė laisvės trokštančių Lietuvos žmonių valia, dar vokiečiams neokupavus mūsų tėvynės, o vėliau, nenorėdama vykdyti okupantų įsakymų, ji nutraukė savo veiklą. Labai gaila, kad okupantai tiek raudonasis, tiek rudasis atrado Lietuvoje savo pakalikų. Kolaborantai, įsiteikdami okupantams, atliko pačius juodžiausius darbus. Jie, daugiausia kriminaliniai nusikaltėliai, nacių okupacijos metu už tam tikrą mokestį (Judo sidabriniai) padėjo naciams žudyti nekaltus Lietuvos piliečius žydus. Žmonių širdyse tai buvo baisi tragedija ir jie su panieka ir neapykanta pasmerkė žudynių vykdytojus. Daugelis jų jau kito, sovietinio, okupanto valdymo metu buvo išaiškinti ir nubausti.
Apmaudu, kad žydų aktyvistai pasaulyje nenurimsta, vadindami lietuvius žydšaudžiais ar jų rėmėjais, tačiau iki šio laiko neįvardino ir nepasmerkė savo tautiečių, kurie sovietinės okupacijos pradžioje kolaboravo ir talkino bolševikams įkalinant ir tremiant Lietuvos žmones. Jei nacių okupacijos metu kolaboravę asmenys buvo visuotinai pasmerkti ir daugelis jų nubausti, tai sovietiniai kolaborantai, prisidėję prie tūkstančių Lietuvos nekaltų žmonių trėmimo, įkalinimo, Lietuvos partizanų ir laisvės kovotojų žudynių iki šiol visuotinai nepasmerkti ir nenubausti. Štai šie žmonės ir jų palikuonys dabar stengiasi visomis jėgomis klastoti Lietuvos istoriją, baksnoja į nacių kolaborantus ir kitus, jų nuomone, su naciais kolaboravusius žmones, stengdamiesi visokiais būdais juos apjuodinti, o savo brolžudišką veiklą sovietinės okupacijos metais pateisinti. Neteko girdėti, kad kuris nors iš jų būtų viešai pasmerkęs savo ir kitų kolaborantinę veiklą. Keista, kad dar dirba ir kitiems patarinėja teisėjai, sovietmečiu nuteisę ir pasmerkę ilgai vergovei ar net žūčiai gulago lageriuose daugelį Lietuvos laisvės kovotojų ir patriotų. Už tai mūsų valstybės teisėsauga yra tokia, kokią turime šiandien, apie jos veiklą liudija įvykiai Garliavoje ir kitur. Manau, kad jau atėjo laikas įvertinti ir paviešinti visų kolaborantų tiek raudonųjų, tiek rudųjų veiklą, pradedant nuo teisėjų, talkinusių sovietiniams okupantams represuojant Lietuvos žmones. Daugelio kolaborantų jau negalima nubausti, bet dabartinė Lietuvos visuomenė, ypač jaunimas, turi žinoti apie jų pragaištingą veiklą okupacijų metais, jų nusikaltimus Lietuvai.
2000-aisiais Vilniuje sėkmingai veikė Visuomeninis tribunolas komunizmo nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir priėmė svarbų nuosprendį. Manau, kad dabar būtina įkurti Visuomeninį tribunolą kolaborantų, tiek talkininkavusių naciams, tiek sovietams, veiklai įvertinti ir paviešinti. Gal tada neliktų spekuliacijų, kad vieni kolaborantai labai blogi, o kiti švaručiai, nieko blogo Lietuvai nepadarę.
Eugenijus Stancikas,
sovietmečio politinis kalinys
© 2012 XXI amžius
|