Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Renginiais paminėtas tautos dainius

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie ką tik atidengto koplytstulpio Maironiui (autorius tautodailininkas Bronius Bickus). Iš kairės: Ukrainos ambasadoriaus patarėja Zoja Olijnyk, Ukrainos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerijus Žovtenko, dr. Aldona Vasiliauskienė, „Pienių vyno“ festivalio organizatorė ir režisierė Vita Vadoklytė ir Skapiškio seniūnas Valdas Juškevičius

2012-ieji – tautos dainiaus Maironio (prelato Jono Mačiulio, 1862 10 21–1891–1932 06 28) metai, skirti jo gimimo 150-osioms metinėms paminėti. Šia proga renginiai vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose. Jie skiriasi savo turiniu ir forma, tačiau jų visų tikslas – pagerbti iškilų dvasininką, tautiškumo žadintoją ir stiprintoją, lietuvybės puoselėtoją, paskleisti apie jį kuo daugiau žinių. Gegužės mėnesį įdomūs renginiai, skirti Maironiui, vyko Skapiškyje (Kupiškio r.). Skapiškis – vienintelė vieta Kupiškio dekanate, užfiksuota poeto kūryboje: 1895 metais leidinyje „Pavasario balsai“ išspausdintas eilėraštis „Užkeiktas Skapiškio varpas“, apie ežere nuskendusį varpą. Maironis Skapiškyje pagerbtas dviejuose renginiuose: Skapiškio pagrindinėje mokykloje vykusia respublikine mokinių konferencija ir tradiciniu tarptautiniu liaudies teatrų festivaliu „Pienių vynas“.

Bendruomenėse

Atstatytas kryžius

Birutė Nenėnienė

Istorinį bendruomenei įvykį paežeriečiai panoro įamžinti bendroje nuotraukoje kartu su kunigu Vytautu Kajoku, seniūnu Gintu Bakūnu ir kitais svečiais

PAEŽERIAI. Vietos bendruomenės iniciatyva atstatytas kaimo kryžius. Gausiai dalyvaujant paežeriečiams ir svečiams, kryžių pašventino Alvito parapijos klebonas kun. Vytautas Kajokas.

Į susirinkusius kreipėsi ir visiems rėmėjams bei talkininkams dėkojo Šeimenos seniūnas Gintas Bakūnas, seniūnaitis Arvydas Pakarskas. Kryžiaus meistras yra Kybartų seniūnijos gyventojas kryždirbys Povilas Jucius, kurio rankomis sukurti apie dešimt kryžių jau yra papuošę ne vieną kaimą.

Bendruomenėse

Atstatytas kryžius

Birutė Nenėnienė

Į Skiemonis atvyko apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Luigi Bonazzi (centre). Kairėje – kun. Sigitas Sudentas, dešinėje – dekanas mons. Stanislovas Krumpliauskas, kairėje toliau – Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius

PAEŽERIAI. Vietos bendruomenės iniciatyva atstatytas kaimo kryžius. Gausiai dalyvaujant paežeriečiams ir svečiams, kryžių pašventino Alvito parapijos klebonas kun. Vytautas Kajokas.

Į susirinkusius kreipėsi ir visiems rėmėjams bei talkininkams dėkojo Šeimenos seniūnas Gintas Bakūnas, seniūnaitis Arvydas Pakarskas. Kryžiaus meistras yra Kybartų seniūnijos gyventojas kryždirbys Povilas Jucius, kurio rankomis sukurti apie dešimt kryžių jau yra papuošę ne vieną kaimą.

Bendruomenėse

Nuncijaus viešnagė atnaujintoje bažnyčioje

Dr. Aldona Kačerauskienė

Į Skiemonis atvyko apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Luigi Bonazzi (centre). Kairėje – kun. Sigitas Sudentas, dešinėje – dekanas mons. Stanislovas Krumpliauskas, kairėje toliau – Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius

SKIEMONYS. Dabartinė Skiemonių Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčia (Anykščių r.) pastatyta 1884 metais kun. K. Bernatavičiaus rūpesčiu. Prieš metus Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas seniai beremontuotą bažnytėlę pavedė atnaujinti kun. Sigitui Sudentui, šios šventovės administratoriui, kuris su malonumu ir jam būdingu entuziazmu ėmėsi šios užduoties vykdymo.

Bendruomenėse

Pirmasis paminklas palaimintajam arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui

Ričardas PASILIAUSKAS

Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi prisiminimui iš Skardupių išsivežė šiaudinį angelą

SKARDUPIAI. Gegužės 20 dieną čia atidengtas paminklas Palaimintajam arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui. Tai kol kas pirmasis Palaimintajam įamžinti skirtas kūrinys Lietuvoje. Ant paminklo (jo autorius – skulptorius Zigmas Buterlevičius) postamento, kuriam akmuo buvo atvežtas iš Širvydų kaimo laukų, užrašytas arkivyskupo J. Matulaičio šūkis „Nugalėk blogį gerumu“.

Istorija ir darbartis

Pajevonys mini bažnyčios jubiliejų

Pajevonio bažnyčios griuvėsiai po Pirmojo pasaulinio karo

Vilkaviškio vyskupijos Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčia liepos 7 dieną švęs 170-ies metų jubiliejų. Šv. Mišios prasidės 11 val.

Pirmąją bažnyčią Pajevonyje pastatė Teodoras Skuminas (Tiškevičius), Naugarduko vaivada. 1589 metais bažnyčiai fundaciją suteikė Stepono Batoro žmona Ona Jogailaitė, o 1600 metais ją patvirtino Zigmantas Vaza. Taigi bažnyčia jau turėjo 21 valaką žemės, buvo sudarytas dvarelis, kurį valdė lietuviškai kalbantis kunigas. Bažnyčia buvusi medinė, kryžminio plano, turėjusi tris altorius. Prasidėjus karams Lietuvos–Lenkijos valstybėje visuomenė didelį dėmesį skyrė sielos reikalams, sudarydama sąlygas plėtotis Katalikų Bažnyčiai. Vilniaus vyskupijos sinodo duomenimis, 1669 metais Pajevonio parapija priklausė Alvito, arba Paširvinčio, dekanatui. Yra išlikusių istorinių dokumentų apie aukštų vyskupijos asmenų vizitacijas dekanato parapijose. Štai 1668 metais gruodžio mėnesį Alvito dekanatą, Vilniaus vyskupo Aleksandro Sapiegos pavedimu, vizitavo Vilniaus kanauninkas Žemaičių dekanas Kauno prepozitas Benediktas Žuchorskis. Anot jo, Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios būklė gera, nors pastatas be pamatų, tačiau pastatytas bokštelis (copula), sudėtos akmeninės grindys, laiptai ir langai geros būklės, altoriai išpuošti. 1674 metų rugsėjį Pajevonyje lankėsi Gracianopolio vyskupas Vilniaus arkidiakonas Mikalojus Slupskis, padedamas notaro Jokūbo Kleino. Vizitacijos metu buvo registruojamas bažnyčios inventorius ir bažnyčia įvardijama kaip apleista nors ir turėjo didelę fundaciją. O štai 1700 metų vizitacijos duomenimis, kurią, Vilniaus vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio pavedimu vykdė Alvito dekanas Jonas Kazimieras Sobolevskis, bažnyčia pavadinta labai sena.