Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Bažnyčios jubiliejus

Dr. Aldona Kačerauskienė

Daugų klebonas kun. Vidas Jelinskas dėkoja skulpūrų autoriui tautodailininkui Sauliui Lampickui

Daugai – Alytaus rajono miestelis, įsikūręs prie Vilniaus–Alytaus plento. Jo krikščioniškosios kultūros centras yra Dievo Apvaizdos bažnyčia, pastatyta pagal Tado Tišeckio projektą prieš 150 metų.

Bažnyčios jubiliejaus iškilmių šventė vyko liepos 1 dieną, švenčiant titulinius Šv. Petro ir Pauliaus atlaidus. Ta proga Dauguose apsilankė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Alytaus dekanas mons. Vincas Baublys ir grupė Alytaus dekanato ir kitų vyskupijos kunigų. Daugų klebonas kun. Vidas Jelinskas vyskupui pateikė viešą ataskaitą apie parapiją: yra pustrečio tūkstančio tikinčiųjų, tačiau į šv. Mišias sekmadieniais susirenka tik 250–300 žmonių, per 2011 metus pakrikštyta 10 kūdikių, dvi poros susituokė, 7 vaikai priėmė Pirmąją Komuniją, du trečdaliai mokinių lanko tikybos pamokas, veikia „Caritas“, įkurtas Vaikų dienos centras, veikia šešios Gyvojo rožinio grupės, Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugija ir t.t.

Bendruomenėse

Karvedžiui Mažonui

Stogastulpis karvedžiui Mažonui

MAŽONAI. Birželio 29–30 dienomis Mažonuose buvo švenčiama karvedžio Mažono įamžinimo 700 metų jubiliejaus šventė ,,Ką gimtinės vėjai ošia“. Renginio metu atidaryta fotografijų paroda „Iš praeities į dabartį“, parodytas spektaklis „Trys mylimos“.

Birželio 30 dieną senosiose Mažonų kapinaitėse šv. Mišias už Mažonų krašto žmones aukojo Šilalės dekanato dekanas kan. dr. Algis Genutis. Paskui iškilminga eisena patraukė į Mažonų kultūros ir bendruomenės namus. Bendruomenės „Mažonų rytas“ pirmininkė Laima Šveikauskienė priminė Mažonų krašto istoriją. Stogastulpį, skirtą karvedžiui Mažonui įamžinti, atidengė Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus, Mažonų seniūnijos seniūnas Jonas Samoška ir bendruomenės „Mažonų rytas“ pirmininkė Laima Šveikauskienė, pašventino Šilalės dekanas kan. dr. A. Genutis.

Bendruomenėse

Atgaivino bažnyčią

Jonas PETRONIS

Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius ir Lietuvos kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė (kairėje) kerpa juostą

STELMUŽĖ. Tai gerai žinoma vietovė ne tik Zarasų rajone, bet ir Lietuvoje. Daugiausia žinoma apie seniausią Europoje ąžuolą. Jis jau paseno, bet dar leidžia savo šakas, o netoliese, kalno viršūnėje, stovi unikali Šv. Kryžiaus bažnyčia. Įdomi jos istorija. Ji byloja, kad čia ošė didžiuliai Lygumų miškai. Čia ir buvo liuteronų koplyčia. Stelmužės dvaro darbininkai būdavo iš Latvijos atkeliavę. Tačiau po daug metų jie išnyko iš šių kraštų. Jų vietą užėmė lietuviai, kurie dažnai bėgdavo iš dvaro dėl sunkios baudžiavos. Dvaro tarnai jų ieškodavo, surasdavo ir plakdavo rykštėmis. Dvarininkas išsiaiškino, dėl kokių priežasčių taip dažnai baudžiauninkai bėga iš dvaro. Viena iš svarbiausių buvo ta, kad šiame krašte nebuvo bažnyčios. Dvarininkas pažadėjo pastatyti Stelmužėje bažnyčią ir savo žodį ištesėjo. Stelmužės Šv. Kryžiaus bažnyčia yra labai įdomus talentingų kaimo meistrų kūrinys. Medinė evangelikų reformatų klasicistinio stiliaus bažnyčia Stelmužėje iškilo 1650 metais Livonijos baronų Folkerzambų rūpesčiu. Meistrai pastatė ją vien tik kirviu, kaltu ir pjūklu. Bažnyčioje beveik nėra vinių. Vinimis sukaltos tik durys. 1713 metais bažnyčia buvo latvių meistrų atnaujinta. Remontą finansavo Stelmužės dvaro savininkas baronas Folkerzambas. Šie meistrai irgi išsaugojo savo pirmtakų tradicijas – sienojai buvo tašomi kirviu. Manoma, kad tada ir buvo įrengtas dabartinis altorius ir sakykla. 1880 metais ji vėl buvo remontuota, tačiau šiam kultūros paveldo objektui dėmesio buvo skirta nedaug. Nuo 1908 metų ši bažnyčia tapo Katalikų bažnyčia. Stelmužės bažnyčioje vyko ne tik sakralinės apeigos. Čia buvo įsikūręs ir Bažnytinio meno muziejus. Ir bažnyčia, ir muziejus sulaukdavo nemažai lankytojų.

Bendruomenėse

Kur Napoleonas pradėjo savo žygį

Birutė Nenėnienė

Įvairiausiomis spalvomis sužėrėjo Lietuvos regionų tautiniai kostiumai

Svarbūs istorijos įvykiai prisimenami ne tik Vilniuje, Kaune ar kitame didmiestyje, bet ir provincijoje, kur žmonės moka ir nori švęsti bei džiaugtis gyvenimu. Štai Vilkaviškyje irgi paminėtas prieš 200 metų prasidėjęs Prancūzijos imperatoriaus Napoleono pradėtas karas, kuris šiam miestui atnešė nemažai skaudulių.

Prancūzus prisiminus

Bendruomenėse

„Tautišką giesmę“ giedoti pakvietė ir kaimynus

Vytautas BAGDONAS

Sugiedoti „Tautišką giesmę“ susirinko gausus būrys vietinių gyventojų ir jų svečių, atvyko ir kaimynėliai iš Svėdasų seniūnijos Vaitkūnų bei Kunigiškių kaimų

Giedoti „Tautišką giesmę“ Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kultūros namų darbuotojos vietinius gyventojus kasmet pakviečia ant istorine senove alsuojančio Juodonių piliakalnio. Tokį sambūrį kultūros namų administratorė Stasė Gruoblienė ir meno vadovė Aušra Barauskienė suorganizavo ir šiais metais. Ant rūpestingai sutvarkyto, nušienauto piliakalnio susirinko ne tik Kalvių, Juodonių, Taraldžių, Ažubalių ir kitų Kamajų seniūnijos kaimų gyventojai bei pas juos viešintys svečiai, bet sulaukta ir kaimynų iš Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Vaitkūnų, Kunigiškių ir kitų kaimų.