Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Kronika

Dr. Jono Basanavičiaus tėviškėje – folkloro festivalis

Birutė Nenėnienė

Iš kairės: Festivalio „Žalias ąžuolėli“ iniciatorė Nijolė Skinkienė ir muziejaus vadovė Rūta Vasiliauskienė bei šiemetinio renginio vedėja etnologė Gražina Kadžytė

Koncertuoja Vilkaviškio kultūros rūmų etnografinis ansamblis „Sūduviai“

Šventę paįvairino tautodailininkai

Koncertuoja svečių iš Punsko ir Seinų etnografinis ansamblis „Gimtinė“

Iš gyvenamosios trobos kilęs dūmelis suteikė namų jaukumo

Dabartinės muziejaus „šeimininkės“ rankose – tradicinis šių festivalių akcentas – duonos kepalėlis ant lino rankšluosčio

Koncertuoja Vilkaviškio kultūros rūmų etnografinis ansamblis „Sūduviai“

Vieną birželio sekmadienį švelnus vasariškas oras į Ožkabalius, daktaro Jono Basanavičiaus gimtinę, paskatino surasti kelią daugelį žmonių, kad pabūtų ne tik Atgimimo ąžuolyno apsuptyje, bet ir pasigėrėtų liaudies dainomis bei šokiais.

Iš sodybos-muziejaus troboje užkurtos krosnies į dangų kilęs dūmelis išsklaidė lietumi grasiusius debesis, o dalyviams ir žiūrovams tapo jauku ir gera kaip namuose, įsitaisius ant pievelės, šalia prieklėčio ar po medžiais stebėti čia pat, prie trobos, bei ant pievos šokančius, dainuojančius kolektyvus.

Sūduvos krašto folkloro festivalio „Žalias ąžuolėli“ vedėja etnologė Gražina Kadžytė pirmiausia pristatė šeimininkes.

Šio festivalio sumanytoja, Vilkaviškio kultūros rūmų etnografė Nijolė Skinkienė, nuo pat pradžių stebėjusi J. Basanavičiaus sodybos atkūrimą, kuris prasidėjo dar prieš paskelbiant Lietuvos nepriklausomybę, be liaudies dainų ir šokių šios vietos neįsivaizdavo. Jos iniciatyva 1998 metais čia buvo surengtas pirmasis folkloro festivalis. Žmonėms jis patiko, jau nuo pirmųjų metų „prigijo“ ir tapo tradiciniu.

Keitėsi sodybos-muziejaus šeimininkai, tačiau tautiškumo ir nenusakomai geros atmosferos dvasia išliko. Pastaraisiais metais šio renginio organizavimo estafetę perėmė jau Lietuvos nacionaliniam muziejui priklausančios J. Basanavičiaus sodybos-muziejaus ekspozicijos vedėja Rūta Vasiliauskienė.

Šios moterys, kalbėdamos šventės įžangoje, akcentavo, jog kiekvieną darbą dirbant reikia įdėti širdies ir meilės, linkėjo kiekvienam tokios meilės nepritrūkti, pasidžiaugė, kad kasmet į festivalį atvažiuoja naujų kolektyvų, kuriuose daug jaunimo.

Šventės dalyvius sveikino Sūduvos kultūros fondo atstovai, Vilkaviškio rajono meras Algimantas Antanas Greimas.

Rajono vadovas pasidžiaugė, kad Vilkaviškyje ir rajone gausu kultūrinių renginių, dėkojo folkloro festivalio organizatoriams ir puoselėtojams, kad tokie susibūrimai vyksta istoriškai svarbioje vietoje, kad gausiai renkasi svečiai iš tolimesnių vietovių.

Šįkart atvyko Raseinių rajono Sujainių ansamblis „Šypsenėlė“, Šakių rajono Patašinės laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Nova“, Seinų ir Punsko krašto etnografinis ansamblis „Gimtinė“, Lietuvos mokslų akademijos folkloro ansamblis „Dijūta“.

Meras A. A. Greimas išreiškė susižavėjimą, kad į šventę atvyko J. Basanavičiaus premijos laureatė Veronika Povilionienė, kurią pavadino folkloro deive, gerąja fėja, gražiai tarp jaunimo skleidžiančia meilę liaudies dainai.

Programą pradėjo vilkaviškiečiai – „Sūduvos“ folkloro ansamblis (vadovė Nijolė Skinkienė) – su Nepriklausoma Lietuva vienmetis kolektyvas. Jo repertuare – autentiškos senoviškos Sūduvos krašto dainos ir šokiai, kurių išmoko iš savo tėvų, senelių, kaimo žmonių. Kai kurie kūriniai buvo užrašyti J. Basanavičiaus sodyboje gyvenusio ir tautosaką iš kaimo žmonių užrašinėjusio daktaro brolio Vinco.

Gražiai į šventę įsitraukė mažieji atlikėjai – Keturvalakių pagrindinės mokyklos pradinių klasių ansamblis, Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro jaunučių šokių studija „Vyželė“, Geisteriškių kaimo bendruomenės ansamblis.

Šiai progai parengta Vilkaviškio krašto laikraščio „Santaka“ fotokorespondento Romo Čėplos fotografijų, kuriose užfiksuotos ankstesnių švenčių akimirkos, paroda „Žalias ąžuolėli“.

Buvo galima įsigyti tautodailininkų dirbinių ir suvalkietiškų suvenyrų.

Vilkaviškio rajonas
Autorės nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“