Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Maironio pėdsakais

Maironio sugrįžimas namo

Prof. Petras Bielskis

Vertinimo komisija: režisierė J. Šimaitienė, V. Pocienė, prof. Rimantas Balsys, Panevėžio vysk. Jonas Kauneckas, Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas, prof. Petras Bielskis, teatrologijos mag. Darius Peckus

Žmogus iš savo namų niekada ir niekur neišeina. Nebent būna išvaromas.

Lietuvos klojimo teatrų draugijos vėliavoje dailininkė Sofija Kanaverskytė išsiuvinėjo mitologinį Vėlinos atvaizdą. Už regimo daiktinio pasaulio yra neregimasis. Vaidinimas, arba kitaip vaidulai, yra gyvenimas tarp šiapus ir anapus. Klojimų kultūroje suformuota ir dar gyva nuojauta, kad išėjusieji gyvena senose koplyčiose, jaujose ir tyliai stebi mūsų gyvenimą. Yra gražus paprotys, kai mums brangūs išėjusieji dar ir dabar pakviečiami dalyvauti genties sueigose, prie vaišių stalo, bendruomenės šventėse. Visiems susirinkus, pastatoma balta kėdė ir vyriausias bendruomenės žmogus pakviečia garbingą gentainį ateiti ir sėstis. Išvardijami jo nuopelnai, geri darbai, išsakomas pasiilgimas, o pasivaišinus atsisveikinama: „O dabar eik. Tik išeidamas per mūsų slenksčius, kiemą, daržus, pievas, laukus nedaryk jokios žalos, grumstu neužgauk mūsų arklių, nenutrypk rasodos, neišbaidyk paukščių...“ (Dundulienė P. Lietuvių etnologija. 1991, p. 289). Originalus būdas per išėjusįjį kalbėti su esančiais.

Kronika

Dr. Jono Basanavičiaus tėviškėje – folkloro festivalis

Birutė Nenėnienė

Iš kairės: Festivalio „Žalias ąžuolėli“ iniciatorė Nijolė Skinkienė ir muziejaus vadovė Rūta Vasiliauskienė bei šiemetinio renginio vedėja etnologė Gražina Kadžytė

Vieną birželio sekmadienį švelnus vasariškas oras į Ožkabalius, daktaro Jono Basanavičiaus gimtinę, paskatino surasti kelią daugelį žmonių, kad pabūtų ne tik Atgimimo ąžuolyno apsuptyje, bet ir pasigėrėtų liaudies dainomis bei šokiais.

Iš sodybos-muziejaus troboje užkurtos krosnies į dangų kilęs dūmelis išsklaidė lietumi grasiusius debesis, o dalyviams ir žiūrovams tapo jauku ir gera kaip namuose, įsitaisius ant pievelės, šalia prieklėčio ar po medžiais stebėti čia pat, prie trobos, bei ant pievos šokančius, dainuojančius kolektyvus.

Kronika

Skrajojantis lietuvių tautinis teatras

Veronika Grigaitė

Nuotrauka iš spektaklio „Pavasario balsai“, skirto poeto Maironio gyvenimui ir kūrybai: buvusi jaunystės draugė Teklė Navickytė (akt. Angelė Kondraškienė) 1931 metais atvyko aplankyti Maironį (akt. Egidijus Mažintas), viešintį Bernotuose, Raseinių apskrityje, savo tėvų sodyboje

Tautino teatro „Želmuo“ įkūrėjas Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Egidijus Mažintas nuo 1990 metų gyveno ir dirbo JAV. Ten su šeima praleido 10 metų, bet kamavo nostalgija protėvių kraštui, ir jis grįžo gyventi į Lietuvą. Baigęs profesionalaus operos solisto studijas Vilniaus konservatorijoje pas prof. Vaclovą Daunorą ir profesionalios muzikinės režisūros studijas Maskvoje (Rusija) pas prof. Borisą Pokrovskį, Egidijus nenuėjo į korumpuotus ir komercinius Lietuvos valstybinius teatrus, kamuojamus nesutarimų ir teatro kultūros nuosmukio, bet atsidėjo savo kūrybiniam credo – „rašyti scenarijus iš šalies kultūros paveldo lobyno ir juos režisuoti su studentais, mokiniais, dėstytojais, neįgaliaisiais“. Kiekvienais metais maestro spektakliai sukviesdavo žiūrovus į tautinius vaidinimus. 2010 m. teatrologijos daktaras E. Mažintas su aklųjų „Naujuoju teatru“ pagal savo scenarijų pastatė ritualinių apeigų vaidinimą „Lietuvos vilkė – didžioji kunigaikštienė“ apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino šeimą, tačiau maestro neturėjo savojo teatro, nors apie jį seniai svajojo.

Kronika

Gervėčių kraštas nepamiršta savo tėvynės

Kostas PRANAITIS

Sostinėje plačiai nuvilnijo tradicinė Gervėčių krašto diena. Jau 15-ąjį kartą į Vilniaus rotušę atvykęs gausus būrys gervėtiškių pasidalijo savo godomis apie lietuvišką salelę, daugiau nei prieš pusę amžiaus karo bei okupacijos audrų atplėštą nuo tikrosios Tėvynės. Ne vienam iš to vakaro dalyvių ir žiūrovų išspaudė jaudulio ašarą Gervėčių kultūros namų folklorinio ansamblio atliekamas himnas, bylojantis apie šį kraštą, „atskirtą nuo motulės Lietuvos“.