Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE
|
Reklamos kaina - tik 1,00 Lt +
PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją
|
|
Svarbiausios Vatikano
institucijos vadovas pristato savo programą
Mindaugas BUIKA
|
Tikėjimo mokslo
kongregacijos prefektas
arkivyskupas Gerhardas Miuleris
|
Pasirinko Rėgensburgo vyskupą
Tarp popiežiaus Benedikto XVI vasaros pradžioje
atliktų naujų ir svarbių paskyrimų Romos kurijoje turbūt didžiausio
dėmesio ir komentarų tarptautinėje žiniasklaidoje susilaukė Tikėjimo
mokslo kongregacijos prefekto pareigų patikėjimas Rėgensburgo vyskupui
Gerhardui Liudvigui Miuleriui. Jam suteiktas asmeninis arkivyskupo
titulas. Vadovavimas šiai svarbiausiai po Vatikano valstybės sekretoriato
Šventojo Sosto dikasterijai sąlygoja, kad arkivyskupas G. Miuleris,
kuriam dabar 64 metai, kitoje konsistorijoje bus paskelbtas kardinolu.
Taigi, liepos pradžioje dėl amžiaus atsistatydinus ligšioliniam
Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektui JAV kardinolui Viljamui
Džozefui Levadai, šiai už katalikiškos doktrinos gynimą ir sklaidą
atsakingai institucijai po septynerių metų pertraukos vėl vadovauja
Bažnyčios hierarchas iš Vokietijos (nuo 1982 metų popiežiaus Jono
Pauliaus II paskyrimu Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektu buvo
vokietis kardinolas Jozefas Ratcingeris, kuris 2005-aisiais išrinktas
popiežiumi Benediktu XVI). Minėtos Šventojo Sosto dikasterijos vadovas
pagal pareigas taip pat pirmininkauja Popiežiškajai Biblijos komisijai,
Tarptautinei teologinei komisijai ir Popiežiškajai Ecclesia Dei
komisijai, atsakingai už dialogo vedimą su Šv. Pijaus X draugija
(vadinamuoju lefebvristų sąjūdžiu).
|
|
Į Dangų einame čia ir
dabar
Kun. Vytenis Vaškelis
Rojaus dieviškoje panoramoje išryškėja viena nežemiško
grožio figūra: Švenčiausios Trejybės šešėlyje milijardai išgelbėtųjų
regi didingąją Dievo Sūnaus ir visų Žemės vaikų Motiną Mergelę Mariją,
kurios kadaise ištartas fiat tapo viena iš kertinių išganymo kolonų,
ant kurių buvo pastatytas tiltas, sujungęs paklydusios žmonijos
ir būsimosios Tėviškės krantus.
|
|
Olimpiadoje Londone geriausias
lietuvių pasirodymas
|
Olimpinė čempionė plaukikė
Rūta Meilutytė
|
Nuo liepos 27 iki rugpjūčio 12 dienos Didžiosios
Britanijos sostinėje Londone vyko XXX vasaros olimpinės žaidynės.
Beje, popiežius Benediktas XVI palinkėjo, kad Olimpinės žaidynės
Londone būtų tikra žemės tautų brolybės patirtimi. Popiežius sakė:
Olimpiados yra didžiausias pasaulinis sportinis įvykis, kuriame
dalyvauja daugybės tautų atletai ir kuris turi didelę simbolinę
reikšmę. Dėlto į jas Bažnyčia žiūri su išskirtine simpatija ir dėmesiu.
Meldžiamės, kad, pagal Dievo valią, Londono žaidynės būtų tikra
žemės tautų brolybės patirtimi.
|
|
Supažindiname su Marijampolėje vykusių Palaimintojo
arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų kronika
Palaimintojo atlaidai
Arkivyskupo Jurgio MATULAIČIO MIC paskelbimo palaimintuoju
25-čio minėjimas
Vida Mickuvienė,
Pal. J. Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus
vadovė
|
Vilkaviškio vyskupas Rimantas
Norvila ir kan. Donatas Jasulaitis
su grupele į atlaidus atvykusių vaikų
|
Liepos 8 dieną Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo
Bazilikoje prasidėjo Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio
atlaidų oktava, skirta 25-osioms paskelbimo palaimintuoju metinėms.
Tradiciškai minėjimo oktavos iškilmes pradėjo jaunieji piligrimai,
išvakarėse iškeliavę pėsčiomis į Palaimintojo tėviškę ir iš jos
po naktinės Švč. Sakramento adoracijos Lūginės koplyčioje sugrįžę
į Baziliką. Jaunimas eidamas meldėsi, giesmėmis šlovino Viešpatį.
Šv. Mišioms, kurių metu buvo meldžiamasi už parapijų
jaunimo maldos grupes, chorų narius ir visus jaunus žmones, vadovavo
Vilkaviškio vyskupijos ordinaras vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo
vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, mons. Alfonsas Svarinskas
ir kiti kunigai. Giedojo jaunimo choras iš Kybartų. Homilijoje vyskupas
R. Norvila ragino, kad Palaimintojo gyvenimas, Jo pasiaukojimas
Dievui ir Bažnyčiai, ypač Jo meilė Bažnyčiai, būtų mums pavyzdys
ir įkvėpimo šaltinis mūsų kasdienybėje.
|
|
Mindaugo karūnavimo šventė
Agluonoje
|
Maldininkai iš Lietuvos
prie Agluonos bazilikos
|
Jau antri metai Kupiškio dekanato maldininkai Mindaugo
karūnavimo dieną švenčia Agluonoje (Latvija). Šiais metais pakvietėme
prisijungti ir kitų Panevėžio vyskupijos dekanatų tikinčiuosius
bei visus žmones, neabejingus Lietuvai ir istorijai. Šios iniciatyvos
ėmėsi Gyvojo Rožinio kalbėtojai, partijų, draugijų atstovai. Į Agluoną
(Latvija), kur palaidotas karalius Mindaugas ir karalienė Morta,
suvažiavo apie 300 žmonių Kupiškio, Rokiškio, Pandėlio, Panevėžio,
Zarasų maldininkai, Tėvynės Sąjungos Kupiškio skyriaus partijos
nariai. Kelionės pradžioje aplankėme Červonkos karių kapines šalia
Ilukstės miestelio, kur palaidoti Lietuvos kariai, gynę Latviją
19191920 metais. Padėjome gėlių, uždegėme žvakutes, pasimeldėme.
Plačiau apie tų laikų įvykius papasakojo Kupiškio dekanas kun. dr.
Rimantas Gudelis.
|
|
Atestatai įteikti Bazilikoje
|
Abiturientai prie Šv. arkangelo
Mykolo Mažosios Bazilikos
|
Marijampolėje Marijonų gimnazijos abiturientams
brandos atestatų įteikimas VIII gimnazijos laidos abiturientams
vyko liepos 13 dieną, penktadienį, Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo
Mažojoje Bazilikoje. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo
gimnazijos kapelionas kun. Petras Wojtonis MIC. Šventojo Rašto tekstus
skaitė ne tik kunigas, bet ir abiturientai. Šv. Mišių metu iškilmingai
prie altoriaus buvo nešamos aukos. Gimnazijos direktorė Rasa Šalaševičienė
ir klasių auklėtojos nešė žvakes, tėvai aukojo duoną, vyną, abiturientai
gėlių puokštę.
|
|
Kas nutiko
Dr. Algirdas Bikulčius
Jie, sovietiniai kolaborantai, nepriklausomybę
atgavus, iš valdžių neišėjo ir nebuvo išvaryti, jie tik suvaidino
persitvarkymą, persigrupavo ir su ypatingu atkaklumu pratęsė sovietiniam
klanui būdingą ir naudingą, žalingą valstybei veiklą.
Praėjusio šimtmečio pabaigoje Lietuvoje lankėsi
doktorantė iš Vakarų, kuri rinko duomenis disertacijai Socialiniai
procesai posovietinėse šalyse. Į klausimą, ką ji aptiko Lietuvoje,
atsakė: Tą patį, ką ir kitur, sovietinė nomenklatūra valdė šalies
turtą tarsi savo, bet dėl dogmos, kad tai visaliaudinis turtas,
negalėjo juo laisvai disponuoti. Jie siekė išsivaduoti nuo tos dogmos
ir Maskvos kontrolės. Pasinaudojus atsiskyrimo nuo Maskvos padėtimi,
tai jiems pavyko. Tačiau jie ne tokie žmonės, kurie sugebėtų tinkamai
šeimininkauti, jie sugriaus ūkį ir šalių ekonomiką. Tai truks
tol, kol jie patys ar per statytinius valdys.
|
|
Talka Lietuvai iš ligos
patalo keltis
Algimantas Zolubas
Lietuvių tauta ir jos valstybė sulig nepriklausomybės
atgavimu iš ligos patalo nepakilo. Atsiranda daktarų iš svetur
ir savų šundaktarių, deja, gydančių svetimais vaistais su multikultūralizmo
ir kitokiais tautai netinkamais priedais. Tautos liga įsisenėjusi,
nes beveik visų lygių valdžiose tarpsta sovietinis klanas, tik keliskart
Komunistų partijos pavadinimą pakeitęs, išliko ir veikia atitinkamai,
ligą nugalėti reikia ypatingų vaistų ir priemonių, kurias surasti
ir pavartoti, deja, turi tik pati tauta.
|
|
Kelias, vedantis į niekur
Gintaras Visockas
Kartais net sunku suvokti, kaip Lietuva dar išsilaiko
nenuskendusi, nesužlugusi, nebankrutavusi. Vis dirba, kuria įstatymus,
ropščiasi iš duobės, ieško tiesos ir teisybės... Tačiau kai kurios
mūsų pastangos kenksmingos bei pražūtingos, prieštaraujančios
sveiko proto dėsniams, vedančios į niekur. Valstybė, kuri baudžia
auką, nes nesugeba nubausti skriaudiko, pasmerkta mirčiai. Būtent
Lietuva bando įteisinti tokias žaidimo taisykles. Štai prisiminkime,
ką neseniai pareiškė Vilniaus miesto savivaldybės vadovai. Jie pagrasino,
esą nuo šiol bus baudžiami namų, kurių sienos nutepliotos šlykščiais
gatvių chuliganų piešiniais, savininkai. Be abejo, už bet kokią
netvarką, susidariusią Lietuvoje, atsakingi mes visi. Taip negali
būti: kalta tik valdžia, bet ne visuomenė. Valdžia ir visuomenė
du artimai susiję poliai. Jei valdžia pradeda savivaliauti, vadinasi,
visuomenė leidžia valdžiai nepaisyti įstatymų arba tiesiog nepajėgia
jos priversti laikytis potvarkių, dėl kurių visuotinai susitarta.
Kai susiklosto tokia nepavydėtina situacija, pirmiausia reikėtų
priekaištauti ne valdžiai, kuri esą neklauso prašymų ir įkalbinėjimų,
o sau už bejėgiškumą. Sutinku, kad atsakomybės neturėtų baidytis
ištepliotų būstų savininkai jau vien dėl to, kad kotedžų ir daugiaaukščių
namų savininkai privalo bent jau domėtis, kas gi šlaistosi aplink
jų namus, kas dedasi po jų langais naktimis ar vakarais, turėtų
tapti draugiškesni, vieningesni, solidaresni. Ir vis dėlto pastarojo
Vilniaus savivaldybės sumanymo, jog būtina bausti ištepliotų namų
savininkus už tai, kad jie teplionių nenuplauna ar nenugramdo, nesuvokiu.
Juk ištepliotų būstų savininkai aukos. Jie neprivalo kiaurą parą
sekti, budėti, saugoti. Galų gale pastebėję chuliganus jie neprivalo
bėgti gaudyti tepliotojų. Tai atlikti privalo viešosios tvarkos
sergėtojai. O jei Vilniaus viešąja tvarka besirūpinančios institucijos
nepajėgia pažaboti tepliotojų, jei subjaurotų sienų mieste kaskart
vis daugiau, vadinasi, sostinės valdžia nepajėgia atlikti savo tiesioginių
pareigų. Ką tokiais atvejais darytų protinga valdžia? Neskubėtų
atsistatydinti ir nieko bausti. Pirmiausia pultų analizuoti, kodėl
gatvių dailininkus taip sunku sugauti bei atpratinti nuo blogojo
įpročio teršti mūsų sostinės gatves ir kiemus. Ir tik išsiaiškinusi
tikrąsias priežastis protingoji valdžia imtų ką nors bausti. Neatmesčiau
tikimybės, jog bent dalį atsakomybės dėl teplionių privalėtų prisiimti
ne tik ponas Artūras Zuokas, ne tik sostinės policijos patruliai,
bet ir Švietimo ir mokslo ministerija, nesugebanti per mokyklas
ir gimnazijas moksleivių įtikinti, jog paišymas ant namų sienų
itin bjaurus užsiėmimas. Šiuo konkrečiu atveju ŠMM vadovybė savo
indėlio taip pat neturėtų pamiršti, kad kultūringiems, dvasingiems,
mandagiems paaugliams tikrai į galvą nešautų mintis kvailais užrašais
ir idiotiškais piešiniais ženklinti svetimų butų ir namų sienų.
Taigi protinga valdžia nuo chuliganų nukentėjusių savininkų neturėtų
bauginti piniginėmis baudomis, o protingi sostinės tarnautojai pirmiausia
turėtų ieškoti savo klaidų ir jas taisyti.
|
|
|