Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Kronika

Skrajojantis lietuvių tautinis teatras

Veronika Grigaitė

Nuotrauka iš spektaklio „Pavasario balsai“, skirto poeto Maironio gyvenimui ir kūrybai: buvusi jaunystės draugė Teklė Navickytė (akt. Angelė Kondraškienė) 1931 metais atvyko aplankyti Maironį (akt. Egidijus Mažintas), viešintį Bernotuose, Raseinių apskrityje, savo tėvų sodyboje

Tautino teatro „Želmuo“ įkūrėjas Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Egidijus Mažintas nuo 1990 metų gyveno ir dirbo JAV. Ten su šeima praleido 10 metų, bet kamavo nostalgija protėvių kraštui, ir jis grįžo gyventi į Lietuvą. Baigęs profesionalaus operos solisto studijas Vilniaus konservatorijoje pas prof. Vaclovą Daunorą ir profesionalios muzikinės režisūros studijas Maskvoje (Rusija) pas prof. Borisą Pokrovskį, Egidijus nenuėjo į korumpuotus ir komercinius Lietuvos valstybinius teatrus, kamuojamus nesutarimų ir teatro kultūros nuosmukio, bet atsidėjo savo kūrybiniam credo – „rašyti scenarijus iš šalies kultūros paveldo lobyno ir juos režisuoti su studentais, mokiniais, dėstytojais, neįgaliaisiais“. Kiekvienais metais maestro spektakliai sukviesdavo žiūrovus į tautinius vaidinimus. 2010 m. teatrologijos daktaras E. Mažintas su aklųjų „Naujuoju teatru“ pagal savo scenarijų pastatė ritualinių apeigų vaidinimą „Lietuvos vilkė – didžioji kunigaikštienė“ apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino šeimą, tačiau maestro neturėjo savojo teatro, nors apie jį seniai svajojo.

„Savo teatro gimimo vieta laikysiu Garliavą, Klonio gatvę, kur spektaklį žiūrėjo mažoji Kedytė su savo mažaisiais kiemo draugais, artimaisiais, kaimynais ir tikrais Lietuvos patriotais. Ten pajutau žiūrovų šilumą ir tautinių scenos kūrinių būtinybę, – pasakojo režisierius. – Tautinio teatro Lietuvos valdininkija ir biurokratai labai bijo, nes jis ugdo lietuvių jaunimą dorovės ir moralės dvasia, kuria gyveno mūsų protėviai ir tėvai, gynę Lietuvą nuo priešų. O valdininkai pataikauja kitoms valstybėms, bijodami nacionalizmo. Iki tol mes gyrėme tik okupantus, tai vienus tai kitus, dabar jau Napoleono žygiai per Lietuvą nušviečiami ir teatralizuojami, bet pamirštami LDK kunigaikščių Vytauto, Gedimino, Kęstučio ir Algirdo gyvenimai ir kovos dėl šalies laisvės. Eišiškėse kiekvieną vasarą atvažiavę lenkai marširuoja garbindami „Armija Krajova“ vardą. O mes tyliai žiūrime ir bijome. Mokyklos ir universitetai privalėtų ruošti mokinius Lietuvai, o ne kitoms valstybėms. O kaip yra iš tikrųjų? Valstybės laivas skęsta. Pažvelkime į savo istoriją, šalia karžygių Kęstučio ir Algirdo subliūkštų ne tik Vašingtono, Suvorovo, Makedoniečio, bet ir Napoleono šlovė. Lietuvių kovų dėl savo krašto laisvės pavyzdžių aplink gausu, bet mes nematome arba bijome. Kiek nuostabių praeities gyvenimo puslapių nutylima dėl baimės ir valdžios abejingumo tautinėms ir patriotinėms vertybėms“.

Sveikiname susikūrusį skrajojantį lietuvių tautinį teatrą „Želmuo“. Su muzikiniu spektakliu „Pavasario balsai“ (scenarijaus autorius ir režisierius dr. E. Mažintas, muz. dalies vedėjas Vaclovas Jaras), skirtu poeto Maironio jubiliejui – 150-osioms gimimo metinėms, – šiais metais teatras aplankė Vilniaus rajono lietuviškas Rudaminos, Baltosios Vokės, Maišiagalos, Eišiškių, Pabradės, Juodšilių, Eitminiškių ir Kauno rajono mokyklas ir gimnazijas. Apie tautinį dramos teatrą „Želmuo“ šiais metais rašė JAV ir Kanados lietuviška spauda, o Lietuvoje – „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos aidas“, „Mokslo Lietuva“, „Voruta“ ir kiti laikraščiai. Režisieriaus paruošti „Želmens“ spektakliai – „1918 metais“ (skirtas Nepriklausomybės paskelbimui ir prof. A. Voldemarui atminti) ir „Bitele, skrisk per Lietuvą“ (skirtas G. Petkevičaitės-Bitės gyvenimui) – bus parodyti Lenkijos, Maskvos, Sankt Peterburgo ir Baltarusijos lietuvių bendruomenėms. Tikimės, kad sėkmingai iš įvairių profesijų žmonių suburtas tautinio teatro kolektyvas parodys savo kūrybinio darbo rezultatus tautiečiams Kanadoje ir JAV. Norėtųsi tikėti, kad užsienio lietuvių jaunimas ateis pažiūrėti ir pamatyti iškilius tautinio teatro „Želmuo“ spektaklius, stebinančius profesionalumu ir muzikalumu.

Norėdami pasikviesti teatrą „Želmuo“ (trupėje 15 artistų) į savo bendruomenes, galite kreiptis į jo vadovą – Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. E. Mažintą – el. paštu: mazint4@yahoo.com

© 2012 „XXI amžius“