Kronika
Gervėčių kraštas nepamiršta savo tėvynės
Kostas PRANAITIS
Sostinėje plačiai nuvilnijo tradicinė Gervėčių krašto diena. Jau 15-ąjį kartą į Vilniaus rotušę atvykęs gausus būrys gervėtiškių pasidalijo savo godomis apie lietuvišką salelę, daugiau nei prieš pusę amžiaus karo bei okupacijos audrų atplėštą nuo tikrosios Tėvynės. Ne vienam iš to vakaro dalyvių ir žiūrovų išspaudė jaudulio ašarą Gervėčių kultūros namų folklorinio ansamblio atliekamas himnas, bylojantis apie šį kraštą, atskirtą nuo motulės Lietuvos.
Renginys buvo pradėtas kunigo ir disidento Algimanto Keinos sukurta filmuota medžiaga apie garsųjį Bažnyčios ir žmogaus teisių gynėją kunigą Bronių Laurinavičių. Dokumentinėje juostoje atskleidžiamas dramatiškas šio tauraus dvasininko, kilusio iš Gervėčių krašto, Gelūnų kaimo, likimas. Beveik tris dešimtmečius nuo sovietų okupacinės sistemos persekiojimų ir represijų aktyviai gindamas dvasininkų ir paprastų žmonių teises, kun. B. Laurinavičius spėjo pasėti Gėrio daigus Vilnijoje: 1957 metais pastatė gyvąją bažnyčią Švenčionėliuose, suremontavo ne vieną šventovę kitose parapijose, uoliai kovojo prieš alkoholio plitimą. Prieš 30 metų sostinės Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje vėlų lapkričio 24-osios vakarą nežinomų asmenų brutalia jėga buvo pastūmėtas po sunkvežimio ratais ir čia pat žuvo. 2013 m. liepos 13 d. minėsime kun. B. Laurinavičiaus 100-ąsias gimimo metines. Jo atminimui 2010 metais šioje vietoje buvo pastatytas paminklas (statybos iniciatorė J. Ambrasienė, autorius prof. A. Kmieliauskas).
Filmo autorius kun. A. Keina prisiminė ir kitą iš Gervėčių krašto kilusį dvasios milžiną Vilniaus arkivyskupą Julijoną Steponavičių. Filmotekos archyve kunigas saugo paties įamžintą juostą apie arkiv. J. Steponavičiaus tarnystės auksinį jubiliejų Žagarėje, kur dvasininkas sovietų valdžios ilgiems metams buvo ištremtas.
Antroje iškilmingo vakaro dalyje (jį kūrybingai vedė aktorius Juozas Šalkauskas) Tarptautinio Gervėčių klubo pirmininkas Alfonsas Augulis dalijosi aktualiais rūpesčiais, su kuriais iki šiol tenka susidurti mūsų tėvynainiams, gyvenantiems Baltarusijoje. Norėdami atvykti ir ilgesniam laikui pasilikti Lietuvoje, jie vis dar priversti klaidžioti painiais biurokratijos labirintais. Ne mažiau bėdų turi šį kraštą ketinantys aplankyti mūsų tautiečiai.
Apie kultūros, švietimo reikalų plėtros svarbą ir kitas problemas šiame nuo Lietuvos atskirtame krašte kalbėjo Seimo nariai Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Juozas Olekas, Arimantas Dumčius, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė, istorikas prof. Antanas Tyla, Gardino lietuvių bendrijos atstovas Algimantas Dirginčius, Lietuvos gudų bendrijos pirmininkas Roman Voinickij ir kiti.
Baigiantis vakarui Gervėčių klubo vadovas A. Augulis įteikė Garbės raštus ir atminimo dovanėles aktyviausiems lietuvybės puoselėtojams Gudijos krašte. Renginio svečius bei dalyvius skambiomis dainomis ir smagiais šokiais pasveikino Vilniaus karininkų ramovės folklorinis ansamblis Vilnelė, vadovaujamas Laimutės Purlienės.
© 2012 XXI amžius
|