Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Miestelio šventė: kultūrinė programa ir malda

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Daugailių parapijos kapinėse prie Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio giminės kapų. Iš kairės: Seimo narys Edmundas Pupinis su žmona Diana, kun. Juozas Čepėnas, mons. Petras Baltuška ir Daugailių mokyklos bičiulių pirmininkas, UAB „Vilava“ generalinis direktorius Antanas Vilūnas

Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Pirmąją Šv. Komuniją priėmusieji su kunigais: mons. Petru Baltuška (kairėje), kun. Juozu Čepėnu (dešinėje) ir kun. Jonu Tamošiūnu (viduryje už vaikų)

Miškinių sodyboje prie tautodailininko Prano Kaziūno stogastulpio „Antano Miškinio literatūrinės premijos dešimtmečiui. 2012“ stovi Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė

DAUGAILIAI. Liepos 14–15 dienomis Daugailiuose (Utenos r.) vyko jau tradicine tapusi devintoji miestelio šventė, kurios pirmoji diena buvo skirta pramogoms (įvairioms varžyboms, apdovanojimams, koncertams), o antroji – sekmadienis – maldai Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaiduose.

Kultūrinė šventės programa

Šventę pradėjo jaunieji meškeriotojai gaudydami žuvį netoli bažnyčios esančiame tvenkinyje. Krepšinio turnyre dalyvavo penkios (gatvių ir kaimų: Antalieptės, Vaikutėnų, Garnių ir dvi Daugailių) komandos.

Piešinių ant asfalto konkurse „Mūsų Daugailiai“, vykusiame Daugailių pagrindinės mokyklos stadione, daugiausiai nupiešta gėlių.

Oficialioje dalyje Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė – šių renginių iniciatorė ir pagrindinė organizatorė – buvo dėmesinga senoliams: pasveikino 90 metų sulaukusius daugailiškius Angelę Paršiukienę ir Petrą Juodėną, septynis 80-mečius ir 70-mečius, apdovanojo gražiausių sodybų šeimininkus Angelę Vandą Labuckienę iš Paberžės kaimo, Vandą ir Julį Maniušius iš Šiožinių kaimo bei Janę ir Joną Juodėnus iš Bajoriškių kaimo. Už įvairią veiklą seniūnė G. Eimutienė įteikė padėkas: Gediminui Vinickui – už jaunimo telkimą sportui, Jūratei Paliulienei – už projektinę veiklą ir darbą su jaunimu, Montvydui Balčiūnui – už dalyvavimą šaškių turnyruose, Petrui Leleikai – už koncertinę veiklą ir darbą su kapelomis garsinant miestelio vardą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Padėkos įteiktos ir rėmėjams, padėjusiems organizuojant tradicine tapusią miestelio šventę.

Šventės dalyvius pasveikino monsinjoras Petras Baltuška. Jis priminė Ibseno žodžius: „Kasdien vaikštau ir matau vien tik pilvus, galvas, rankas ir kojas, ir niekur nesutinku žmogaus“. Šventė ir yra tam, kad pažiūrėtume, ar mes dar esame žmonės. Monsinjoras sakė: „Nesuskaičiavau, kiek Šventajame Rašte Kristaus pasakyta – džiaukimės! Šventė ir yra tam, kad pamatytume, jog dar esame žmonės, kad pasidalintume ir proto šviesa, ir širdies šiluma, ir gyvenimo džaugsmu!“ Monsinjoras visus pakvietė į pastogę, kuri baigiasi Kryžiaus ženklu – į Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidus Daugailių bažnyčioje.

Vakare miestelio šventėje koncertavo muzikinė grupė „Patruliai“, Antalieptės kaimo kapela, grupė „Intervalas“. Pirmoji diena užbaigta fejerverkais ir šokiais.

Malda bažnyčioje

Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaiduose Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje šv. Mišias aukojo Lietuvos kariuomenės ordinariato kurijos kancleris kun. Jonas Tamošiūnas, Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos altaristas kun. Juozas Čepėnas ir mons. Petras Baltuška. Šv. Mišių pradžioje kun. J. Tamošiūnas paragino melstis už Pirmąją Šventąją Komuniją priimančius vaikus, kad Eucharistinis Kristus lydėtų juos visą gyvenimą, taip pat už parapiją, negalėjusius atvykti, už ligonius, kad jie mokėtų paaukoti savo skausmą, už parapijos mirusiuosius... Pamokslą pasakęs kun. J. Čepėnas dėkojo Dievo Apvaizdai, leidusiai susirinkti prie Motinos Marijos kojų, švenčiant Škaplierinės atlaidus, ir dėkoti už viską, ypač už laisvę. Reikia dėkoti už Gedimino kalne plevėsuojančią Lietuvos trispalvę, už Kaune skambantį laisvės varpą, visur laisvai giedamą Lietuvos himną ir šią padėką mokėti perduoti jaunajai kartai. Kunigas ragino karštai melstis, kad tauta pabustų iš įvairių blogybių, susigrąžintų prarandamas vertybes, atsigręžtų į Dievą, nes be tikėjimo nėra ir nebus visuomenės moralumo. Pamokslininkas ragino melstis, kad kiekvieno krūtinė alsuotų meile Tėvynei ir Dievui, kad įvairiose sferose dirbtų dori, sąžiningi, Lietuva susirūpinę žmonės. Džiaugėsi Pirmąją Komuniją priimančiais vaikais, linkėjo jiems augti tikrais savo Tėvynės patriotais.

Pirmoji Šv. Komunija

Po šv. Mišių mons. P. Baltuška palaimino Šv. Komuniją priėmusius ir kiekvienam padovanojo po  rožinį, Marijos medalikėlį, maldaknygę, šventųjų paveikslėlį. Monsinjoras kalbėjo: „Į gėlių darželį ar daržą einama ne kartą: sėti, ravėti, prižiūrėti gėlių ar kitų augalų, kad gautume derlių. Jeigu jiems – daigeliams – reikalinga priežiūra, tai juo labiau reikia prižiūrėti jaunas širdis, kurios šiandien susitiko su Gyvuoju Dievu, nes aplink tvyrantis blogis norės jas įsitraukti į savo spąstus“. Monsinjoras ragino artimuosius puoselėti tuos tikėjimo daigus, kad taptų garbingais tautos vaikais, o pirmąsyk priėmusiems Šv. Komuniją – tapti atsakingais įvairių specialybių darbininkais bei tarnautojais, mokslininkais bei politikais, visuomenės bei kultūros veikėjais, žinančiais ir gerbiančiais tikrąsias – nenykstančias – dvasines vertybes, mokančiais mylėti Dievą ir Tėvynę.

Šiemet Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Pirmąją Šv. Komuniją priėmė dešimt vaikų:

Mantas Antanavičius (Daržinių kaimo, Daugailių pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinys), Justas Budrevičius (Narvydžių k., 5 kl.), Lukas Čekanauskas (Juknėnų k., 4 kl.), Tadas Kondratavičius (Juknėnų k., 8 kl.), Povilas Lekerauskas (iš Vilniaus, 4 kl. mokinys), Deimantas Maželis (Daugailių k., 5 kl.), Iveta Pinkevičiūtė (iš Kubilių kaimo, Spitrėnų parapijos, 5 kl.), Karolina Šuminaitė (Daugailių k., 4 kl.), Miglė Umbrasaitė (iš Utenos, 4 kl.), Akvilė Zinkevičiūtė (Juknėnų k., 9 kl.).

Visą mėnesį po Šv. Antano atlaidų du, vėliau tris kartus per savaitę mokiniai rinkdavosi bažnyčioje mokymui, tačiau monsinjoras apgailestauja, kad iš 12 rengiamųjų ne visi išlaikė egzaminus... Mons. P. Baltuškai už parengtus Pirmajai Komunijai vaikelius tėvelių vardu dėkojo Vaida Umbrasienė ir Renata Pinkevičienė.

Prisimintas Dievo tarnas arkivyskupas M. Reinys ir Miškiniai.

Po šv. Mišių grupelė šventės dalyvių Daugailių parapijos kapinėse pasimeldė prie arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) artimųjų kapo, apsilankė Miškinių sodyboje (apie 8 km nuo Daugailių), kur kasmet birželio mėnesį įteikiama Utenos rajono savivaldybės įsteigta Antano Miškinio (1905 02 29–1983 12 16) premija už aukštaitiškos dvasios puoselėjimą poezijoje. Šįmet įteikta jau 12-oji premija, ją gavo Marius Burokas. Premijai siūlytas ir Utenos rajono meras Alvydas Katinas, bet jis griežtai atsisakė apdovanojimo.

Miškinių sodyboje – gyvenamasis namas, kuriame iš tremties sugrįžęs gyveno poetas Antanas Miškinis. Dabar pastate – memorialinis muziejus, kuriame autentiški daiktai, Motiejaus Miškinio (1898 12 27–1974 03 03) verstų knygų originalai... Prieš gyvenamąjį namą kitoje erdvaus kiemo pusėje – klėtis su edukacine klase (čia mokiniams pravedamos pamokos), o kitame gale – muziejaus ekspozicija. Yra ledainė, rūsys, šulinys ir tvartas, kuriame vyksta renginiai, be to, jo dalyje renkami įvairūs padargai (darbo įrankių muziejui), kad būtų galima supažindinti su įvairiais amatais. Muziejumi rūpinasi buvusi lietuvių kalbos mokytoja Rimanta Gaidienė (savivaldybei nusprendus restauruoti sodybą, skirtas muziejininko etatas).

Miškinių sodybą puošia Prano Kaziūno išdrožtos skulptūros, o šiemet, paminint A. Miškinio premijos dešimtmetį, P. Kaziūnas išdrožė naują stogastulpį, kuriame įrašas „Antano Miškinio literatūrinės premijos dešimtmečiui. 2012“.

Daugailių krašto žmonės ir seniūnė G. Eimutienė bei mons. P. Baltuška geba branginti savo kraštiečius, puoselėja jų atminimą.

Utenos rajonas

© 2012 „XXI amžius“