Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Miestelio šventė: kultūrinė programa ir malda

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Daugailių parapijos kapinėse prie Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio giminės kapų. Iš kairės: Seimo narys Edmundas Pupinis su žmona Diana, kun. Juozas Čepėnas, mons. Petras Baltuška ir Daugailių mokyklos bičiulių pirmininkas, UAB „Vilava“ generalinis direktorius Antanas Vilūnas

DAUGAILIAI. Liepos 14–15 dienomis Daugailiuose (Utenos r.) vyko jau tradicine tapusi devintoji miestelio šventė, kurios pirmoji diena buvo skirta pramogoms (įvairioms varžyboms, apdovanojimams, koncertams), o antroji – sekmadienis – maldai Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaiduose.

Kultūrinė šventės programa

Šventę pradėjo jaunieji meškeriotojai gaudydami žuvį netoli bažnyčios esančiame tvenkinyje. Krepšinio turnyre dalyvavo penkios (gatvių ir kaimų: Antalieptės, Vaikutėnų, Garnių ir dvi Daugailių) komandos.

Bendruomenėse

Įamžinti grafai Tiškevičiai, minėjimas atnaujintoje pilyje

Iš dešinės: arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, klebonas dekanas mons. Augustinas Paulauskas ir renginio vedėjas Egidijus Stancikas

RAUDONDVARIS. Šventinių renginių, skirtų Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai, mozaika Kauno rajone prasidėjo šv. Mišiomis, Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje. Jas už Lietuvą, Kauno rajoną ir Raudondvarį aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Raudondvario klebonas dekanas mons. Augustinas Paulauskas ir kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas. Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje atidengti, pašventinti ir pristatyti visuomenei paminkliniai akmenys, skirti grafų Tiškevičių atminimui įamžinti. Raudondvario bažnyčios šventoriuje (buvusio mauzoliejaus vietoje) ilsisi grafo Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus (1801–1866), grafienės Vandos Vankavičiūtės-Tiškevičienės (1808–1842), grafaičio Mykolo Tiškevičiaus (1832–1832), grafienės Elžbietos Klaros Bankroft-Tiškevičienės (1857–1883) palaikai. Keturi skirtingo dydžio į viršų iškilę lauko akmenys – ŽEMĖS dovana Lietuvai ir Raudondvariui. Tiškevičių giminės atstovai yra reikšminga šio krašto istorijos dalis. Kiekvieno iš jų vidinio pasaulio turtingumą perteikia laiko piešinys tauriame lietuviškame akmenyje. Šios gražios idėjos autoriai – architektė Violeta Beigienė ir skulptorius Marijus Petrauskas.

Bendruomenėse

Turtingas sekmadienis

Bronius VERTELKA

Kalba Pumpėnų kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“ himno autorė Aldona Naglienė

PUMPĖNAI. Liepos 15-ąją čia vyko Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios tituliniai atlaidai ir kraštiečių šventė, sulaukusi didelio būrio dalyvių. Tarp jų nemažai buvo panevėžiečių.

Iškilmė prasidėjo didinga procesija, kuri ėjo miestelio gatvėmis, pasiekė senąjį malūną ir grįžo palei aikštę. Eisenos metu mergaitės barstė gėles, maldininkai giedojo giesmes. Stengdamosi suteikti visiems šventišką nuotaiką, aktyviai darbavosi vienuolės. Šv. Mišias bažnyčioje aukojo ir pamokslą sakė klebonas kun. Domingo Avellaneda. Jis dėkojo padėjusioms rengtis atlaidams pumpėniškėms, skalbusioms tautinius rūbus bei bažnytines vėliavas, girliandomis iš tujų šakelių puošusioms bažnyčios vidų (buvo apgenėti trys medžiai). Asmeninį padėkos žodį tarė savanoriškai talkinti atvykusiam Paįstrio klebonui g. kan. Pranciškui Benediktui Tamulioniui. Pumpėnų klebonas pakvietė dalyvauti vasaros stovykloje prie Smalvo ežero Zarasų rajone 14–90 metų mergaites, tuo sukeldamas linksmą pagyvėjimą. Prašė po šv. Mišių neišsiskirstyti ir būti aktyviais kraštiečių šventės dalyviais. Šalia šventoriaus šurmuliavo mugė, o ant pakylos prie šventoriaus sienos jau koncertavo Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro netradicinio folkloro grupė „Mindrauja“, vadovaujama Augustės Gaidytės. Iš toliau atvykusieji dainavo ir muzikavo. Šalia buvo dalijamas didžiulis tortas, kurį kepė s. Marija Intemerata, atvykusi iš Brazilijos ir jau neblogai šnekanti lietuviškai. Buvo labai daug norinčių paragauti šio skanėsto. Eilutę trumpinti padėjo s. Marija Sofija, kilusi iš Ukrainos.

Bendruomenėse

Fotografo Kazimiero Dudėno archyvai

Aldona Ramanauskienė

Knygos pristatymo dalyviai

Palėvenė. Birželio 3 dieną Šv. Domininko bažnyčioje vyko fotografo Kazimiero Dudėno knygos ,,Fotografas Kazimieras Dudėnas. Archyvai“ pristatymas. K. Dudėnas gimė 1908 metais sausio 17 dieną Kuzmiškių kaime, Kazitiškio parapijoje (Ignalinos r.), Salako valsčiaus valstiečių Kazimiero ir Domicelės Rimkutės Dudėnų šeimoje. Kartu augo brolis bei keturios seserys. Tėvams persikėlus į Rozalimą (Pakruojo r.), ten baigė tris pradžios mokyklos skyrius. 1930–1932 metais atliko karo prievolę pėstininkų pulke Panemunėje. Baigęs tarnybą liko gyventi Kaune. 1936 metais vedė Petronėlę Daugelavičiūtę iš Palėvenės, apsigyveno Aukštojoje Panemunėje išnuomotame name ir atidarė savo fotoateljė. Pirmuosius fotografijos pagrindus gavo Rozalime iš vietinio fotografo, vėliau daug skaitė, konsultavosi su profesionalais.

Istorija ir dabartis

Atvedė smalsumas ir nostalgija praeičiai

Asta Gvildienė

Gelgaudiškio dvaro savininkų von Keudell palikuonys parodė Vokietijoje surinktą giminės archyvą

Vasaros pradžioje Šakių krašte viešėjo Gelgaudiškio dvaro šeimininkų Prūsijos baronų von Keudell palikuonys – von Hulsen giminės atstovai. Šakių evangelikų liuteronų klebono Virginijaus Kelerto kvietimu jie atvyko prisiliesti prie tų laikų, kai Gelgaudiškio valda, užimanti 22 tūkst. margų žemės, priklausė net keturioms von Keudell kartoms. Paskutinieji savininkai Franz Friedrich von Keudell ir Marlene von Zanden buvo jų proseneliai.

Bendruomenėse

Renginys Bistrampolio dvare

Bronius VERTELKA

Gidu po Bistrampolio dvarą buvo kun. dr. Rimantas Gudelis (centre)

Bistrampolio dvare (netoli „Via Baltica“ magistralės) įvyko konferencija „Savanoriui, švietimo viceministrui ir tremtiniui Kazimierui Masiliūnui – 110 metų“. Ją rengė Panevėžio kraštiečių klubas „Tėviškė“, Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyrius, rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir miesto Mykolo Karkos pagrindinė mokykla.

Muzikiniu pasveikinimu konferenciją pradėjo jaunieji M. Karkos pagrindinės mokyklos gitaristai (vadovė mokytoja metodininkė Aldona Bagdonienė), o įžanginį žodį tarė Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus pirmininkė Liudvika Knizikevičienė. M. Karkos pagrindinės mokyklos direktorius Alfredas Paberžis kalbėjo apie gyvosios istorijos atminties išsaugojimo svarbą. Šios mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Lionė Lapinskienė pasakojo apie tautinės mokyklos kūrėjo K. Masiliūno darbus lituanistikos srityje. Pedagogė paminėjo, kad jo dėka kaip gėlės lapeliai išsiskleidė ne vieno mokinio gabumai. Antai Ieva Simonaitytė išryškėjo kaip talentinga rašytoja. Rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Rūtos Bagdonienės pranešimo tema – „K. Masiliūnas – viena iš neeilinių Panevėžio rajone gimusių asmenybių“. Vyr. bibliografė kraštotyrai Vidmanta Trečiokienė pristatė leidinių parodą „Kraštietis K. Masiliūnas – šakotos ir vaisingos veiklos asmenybė“. Panevėžietė bibliografė Stasė Mikeliūnienė supažindino su svarbiausiais įžymiojo kraštiečio gyvenimo faktais, o Ramygalos bibliotekos vedėja Marytė Čeponienė – su jo praleistu laiku Ramygaloje. Vysk. Kazimiero Paltaroko gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Juozas Brazauskas pasakojo ne vien apie Nepriklausomos Lietuvos karį savanorį, kovoti už savo tautos laisvę išėjusį 17 metų, bet ir pateikia mažai žinomų įdomių faktų apie to meto įvykius. Konferencijoje buvo galima įsigyti dar dažais kvepiančią panevėžiečio parengtą istorinių straipsnių knygą „Išlieka tai, kas užrašyta“. Joje vienas straipsnis skirtas K. Masiliūnui atminti.