Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Turtingas sekmadienis

Bronius VERTELKA

Kalba Pumpėnų kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“ himno autorė Aldona Naglienė

Pumpėniškių spektaklis „Bobutės susipyko“ Autoriaus nuotraukos

Koncertuoja netradicinio fokloro grupė „Mindrauja“ iš Zarasų

Iškilminga procesija išeina iš bažnyčios

Vienuolės – s. Marija Sofija (kairėje) ir s. Marija Intemerata – dalijo konditerinį gaminį

Tautodailininkė Danutė Keturakienė bendrauja su Pumpėnų klebonu kun. Domingo Avellaneda IVE ir kun. Davidson Coelho de Castro IVE

PUMPĖNAI. Liepos 15-ąją čia vyko Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios tituliniai atlaidai ir kraštiečių šventė, sulaukusi didelio būrio dalyvių. Tarp jų nemažai buvo panevėžiečių.

Iškilmė prasidėjo didinga procesija, kuri ėjo miestelio gatvėmis, pasiekė senąjį malūną ir grįžo palei aikštę. Eisenos metu mergaitės barstė gėles, maldininkai giedojo giesmes. Stengdamosi suteikti visiems šventišką nuotaiką, aktyviai darbavosi vienuolės. Šv. Mišias bažnyčioje aukojo ir pamokslą sakė klebonas kun. Domingo Avellaneda. Jis dėkojo padėjusioms rengtis atlaidams pumpėniškėms, skalbusioms tautinius rūbus bei bažnytines vėliavas, girliandomis iš tujų šakelių puošusioms bažnyčios vidų (buvo apgenėti trys medžiai). Asmeninį padėkos žodį tarė savanoriškai talkinti atvykusiam Paįstrio klebonui g. kan. Pranciškui Benediktui Tamulioniui. Pumpėnų klebonas pakvietė dalyvauti vasaros stovykloje prie Smalvo ežero Zarasų rajone 14–90 metų mergaites, tuo sukeldamas linksmą pagyvėjimą. Prašė po šv. Mišių neišsiskirstyti ir būti aktyviais kraštiečių šventės dalyviais. Šalia šventoriaus šurmuliavo mugė, o ant pakylos prie šventoriaus sienos jau koncertavo Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro netradicinio folkloro grupė „Mindrauja“, vadovaujama Augustės Gaidytės. Iš toliau atvykusieji dainavo ir muzikavo. Šalia buvo dalijamas didžiulis tortas, kurį kepė s. Marija Intemerata, atvykusi iš Brazilijos ir jau neblogai šnekanti lietuviškai. Buvo labai daug norinčių paragauti šio skanėsto. Eilutę trumpinti padėjo s. Marija Sofija, kilusi iš Ukrainos.

Įeinantiems į Pasvalio kultūros centro Pumpėnų skyriaus salę buvo nemokamai dalijamas Pumpėnų kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“ to paties pavadinimo laikraštėlio naujausias numeris. Pabūti kartu, pabendrauti, stebėti besitęsiančios šventės renginius užsirašė 175 žmonės. Pirmasis kalbėjo kraštiečių asociacijos pirmininkas Kęstutis Ignatavičius ir apžvelgė prabėgusių metų veiklą. Viena svarbiausių užduočių buvo knygos apie Gegabrastos kaimą, kuriame gyvena stačiatikiai, išleidimas. Padėti išvysti jai dienos šviesą žadėjo rajono meras, tam pritarė rajono Taryba, tačiau šiemet kilniam tikslui pinigų nebeliko. Dabar jau pasisiūlė Panevėžio rusų bendruomenė, tačiau knygą išleistų rusų kalba. K. Ignatavičius sakė turįs viltį, kad ji vis tiek pasirodys lietuviškai – medžiaga jau paruošta.

Susirinkusieji išgirdo kraštiečių himną, kuriam žodžius parašė Aldona Naglienė, o muziką pritaikė Jonas Valašinas. Nuskambėjus naujausiam eiliuotam kūriniui „Daina tėviškei“, poetė A. Naglienė išreiškė gilią pagarbą ją išauginusiai Pumpėnų žemei ir pažadėjo į ją sugrįžti. Uždegus žvakutes, tylos minute salėje pagerbti mirę kraštiečiai.

Didelę, net septyniolikos panevėžietės Danutės Keturakienės tapytų paveikslų parodą „Kur bakūžė samanota“ pristatė iš Pasvalio krašto kilęs dailininkas Vladislovas Vaišvila. Prie Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos veikiančios dailės studijos „Paletė“ vadovas pastebėjo, kad ją lankyti autorė pradėjo būdama brandaus amžiaus, jau išėjusi į pensiją. D. Keturakienę menininkas vertino kaip vieną gabiausių savo mokinių. Ji rašo eiles, mintyse gimstančius siužetus, idėjas stengiasi parodyti paveiksluose. Parodai pateiktuose darbuose dominuoja žvėreliai (kartais save tautodailininkė prisistato Žvėrelytės pavarde), netrūksta tapybos sakraline tema. Kaime netoli Pumpėnų augusi D. Keturakienė pasakojo, jog jaunystėje sugebėjo Kaune baigti Žemės ūkio technikumą ir įsigyti agronomės specialybę. Buvo toks metas, kai iš aukščiausių valdžios tribūnų šaukė, jog nėra Dievo. Dešimčiai metų nuo tikėjimo atitolo ir ji. Sulaukusią maždaug 30 metų moterį aplankė sunki liga. Gulėjo mirtininkų palatoje, gydytojai mažai teikė vilties, kad išgis, prailginti gyvenimą galėjo nebent pašalintas vienas plautis. Prieš Kalėdas Danutė grįžo pas mamą. Ji pareiškė, kad neduosianti dukros operuoti, už jos sveikatą karštai meldėsi. Pavasarį nuvykus į Vilnių ir peršvietus rentgenu, medikai nustebo, ko Danutė išvis čia besilankanti, juk esanti sveika. Tai buvo neįtikėtina, bet taip įvyko. Vyras irgi tuo nepatikėjo. Danutei atsirado didelis troškimas gyventi, kurti eiles ir visiems sakyti, kad sveikata – didžiausias turtas. Suprato, kad tikėjimas ir malda – didžiulė, stebuklus galinti daryti jėga. Nebuvo lengvas sugrįžimo prie Dievo kelias. Reikėjo apmąstyti, kokiu tikslu išvis vaikštoma šia žeme. Padėjo bendravimas su kunigais. Išėjus į pensiją pasiprašė priimama į dailės studiją „Paletė“. D. Keturakienė paveikslus tapo iš širdies. 40 metų prabėgus nuo tos baisios ligos jaučiasi gerai. Tautodailininkė deklamavo ir savo eilių. Nuoširdų jos pasakojimą klausytojai palydėjo plojimais.

Kad pumpėniškiai dar ir geri aktoriai, susirinkusieji įsitikino pamatę jų suvaidintą kun. Kazimiero Čiplio-Vijūno trijų dalių spektaklį „Bobutės susipyko“. Tai jau trečiasis režisierės Aldonos Kurlinskienės Sibiro lageryje nužudyto kunigo veikalo pastatymas. Žiūrovai mėgėjų artistų vaidybą sutiko ypač palankiai.

Klebonas kun. Domingo Avellaneda IVE pakvietė prie vaišių stalo ir palinkėjo nuoširdaus bendravimo.

Šventė Pumpėnuose artėjo prie pabaigos, reikėjo galvoti ir apie kelią į namus. Nebuvo lengva išvykti.

Pasvalio rajonas

© 2012 „XXI amžius“