Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Istorija ir dabartis

Atvedė smalsumas ir nostalgija praeičiai

Asta Gvildienė

Gelgaudiškio dvaro savininkų von Keudell palikuonys parodė Vokietijoje surinktą giminės archyvą

Vasaros pradžioje Šakių krašte viešėjo Gelgaudiškio dvaro šeimininkų Prūsijos baronų von Keudell palikuonys – von Hulsen giminės atstovai. Šakių evangelikų liuteronų klebono Virginijaus Kelerto kvietimu jie atvyko prisiliesti prie tų laikų, kai Gelgaudiškio valda, užimanti 22 tūkst. margų žemės, priklausė net keturioms von Keudell kartoms. Paskutinieji savininkai Franz Friedrich von Keudell ir Marlene von Zanden buvo jų proseneliai.

Von Keudell giminės palikuonis savo darbo kabinete priėmė Šakių rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius. Jis džiaugėsi, kad Vokietijos baronai galės pamatyti iš griuvėsių prikeltus ir baigiamus restauruoti neoklasicistinio stiliaus Gelgaudiškio dvaro rūmus, kuriuos Užnemunę prijungus prie Prūsijos, apie 1842–1846 metus, ant aukšto Nemuno kranto patatė Prūsijos baronas Gustav Henrich Keudell. Dvarui, tuo metu garsėjusiam šveicariškų sūrių gamyba ir veislinių žirgų auginimu, priklausė daugybė šalia išsidėsčiusių pastatų: raštinė, Kavalierių namai, sandėliai, arklidės, vežimų laikymo pastatas, karvidės ir kiti. Dvaras turėjo savo vandentiekį, kanalizaciją, ledrūsius ir vaikų žaidimų namus. Tais laikais tai buvo negirdėti ir neregėti dalykai. Dvarui priklausė iki šių dienų išlikęs 300 margų ploto parkas, šeimos koplyčia bei kapinės, šiandien vadinamos baronkapinėmis. Jose palaidoti pirmieji dvarą valdę savininkai ir jų šeimos nariai. Be to, Franz Friedrich von Keudell šiandien žinomas kaip dviejų bažnyčių statytojas – Gelgaudiškyje, sudegus medinei bažnyčiai, pastatė mūrinę katalikų bažnyčią, o Šakiuose – šiandieninę evangelikų liuteronų bažnyčią, kuriai Leopold von Keudell vėliau padovanojo šalia stovėjusią rezidenciją (šiandien įkurti Vaikų globos namai) ir parką.

Kai 1887 metais Gelgaudiškis perėjo į carinės Rusijos rankas, caras Aleksandras III išleido įsaką, draudžiantį užsieniečiams valdyti dvarus Rusijos imperijos pasienio zonoje. Taigi F. F. Keudell ne savo noru paliko gimtuosius namus. Jis buvo priverstas parduoti dvarą ir išvykti į Vokietiją. Vėliau už vieną milijoną rublių šį dvarą įsigijo grafas Medard Komar. Iš Gelgaudiškio rūmų parvežti daiktai, von Keudell giminės relikvijos ir prisiminimai saugomi iki šių dienų ir perduodami iš kartos į kartą, kad šios nepamirštų savo kilmės ir šaknų.

Paskutinių Gelgaudiškio dvaro savininkų palikuonis Kraft Siegfried, Irmgard Anna (Ina) ir Hubertus von Hulsen, jų vaikus ir sutuoktinius į mūsų kraštą atvedė smalsumas ir nostalgija praeičiai bei didelis noras pamatyti tas vietas, kuriose savo įprastą gyvenimą nugyveno jų protėviai baronai von Keudelliai. Apžiūrėdami dvaro rūmus jie neslėpė susižavėjimo šūksnių, norėjo viską pamatyti, kad galėtų nubraukti užmaršties dulkes nuo nuostabaus grožio židinių, sienų lipdybos elementų, didžiulių veidrodžių, kurie galbūt galėjo šiandien būti jų nuosavybė. Anūkai, remdamiesi paliktu dvaro daiktų, piešinių ir paveikslų archyvu, galėjo palyginti, kaip dvaras atrodė, jį valdant von Keudell giminei, kaip buvo pakeisti patys rūmai bei jų aplinka jį nupirkus grafams Komarams.

Baronai iš Vokietijos dar kartą turėjo progą peržiūrėti iki šių dienų sukauptą giminės archyvinę medžiagą, senuosius von Keudell laikų rankraščius, pamatyti geneologinius medžius, išgirsti tuos laikus menančias istorijas. Kraft Siegfried von Hulsen pasakojo, kad į šiaurinę rūmų pusę atsiverdavo vaizdas ne vienoje, o trijose vietose. Medžių šakos buvo išpjaustytos taip, kad rūmų gyventojai kairėje galėtų matyti bažnyčią, dešinėje – Vytėnų pilį, o per vidurį – grožėtis Nemuno slėniu. Pietinėje rūmų pusėje gėlynų ir sidabrinių klevų alėjos nebuvo – ten plytėjo didžiulė aikštė, kurioje prajodinėdavo žirgus, važinėdavosi su vežimaičiais. Paaiškėjo, kad unikaliąją sidabrinių klevų alėją pasodino grafai Komarai. Iki mūsų dienų išlikęs baronų von Keudell pageidavimu įrengtas parkas, apsodintas retais atvežtiniais medžiais – juodosiomis ir Veimuto pušimis, baltažiedėmis robinijomis, amerikinėmis liepomis, – vis dar akį džiuginanti paprastaisiais ir pilkaisiais kaštonais apsodinta alėja.

Kilminguosius von Hulsen ypač sužavėjo ne tik galimybė pabuvoti protėvių krašte, apsilankyti Gelgaudiškio apylinkėse ir kituose Šakių rajone išlikusiuose dvaruose, pasimelsti prie protėvių kapų ar pasivaikščioti apleisto parko takais, bet ir prie žvakių šviesos pavakarieniauti baigiamų restauruoti rūmų terasoje. Tokią nepamirštamą atrakciją jiems surengė evangelikų liuteronų klebonas kunigas V. Kelertas, gelgaudiškiečiai Edmundas Rinkevičius, Irena ir Vilhelm Haase, Birutė Navikienė bei „Vakarų  užuovėjos“ savininkai Rita ir Rimvydas Puidokai. Svečiai namo išsivežė ne tik jų protėvių laikus menančią dvasią, bet ir didelį norą čia vėl sugrįžti.

Šakių rajonas
Dariaus Pavalkio nuotrauka

© 2012 „XXI amžius“