|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Maironio pėdsakais Tautos dainius, įamžintas tėviškėje Romas BACEVIČIUS
Rugpjūčio 12-ąją, sekmadienį, Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo prisimintas iš šios parapijos kilęs lietuvių tautos dainius, atgimimo šauklys ir vienas iškiliausių dvasininkų prel. Jonas Mačiulis-Maironis. Minint 150-ąsias jo gimimo ir 80-ąsias mirties metines, šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo kancleris mons. Adolfas Grušas, Ariogalos ir Raseinių klebonai kunigai Gintautas Jankauskas ir Vytautas Paukštis. Homilijoje arkivyskupas priminė prel. J. Mačiulio-Maironio gyvenimo kelią, uolią tarnystę Viešpačiui ir tautai. Maironis augo giliai tikinčioje šeimoje, todėl nuo mažų dienų buvo mokomas praktikuoti tikėjimą. Kai vysk. Motiejus Valančius, jam suteikęs Sutvirtinimo sakramentą, paklausė, ar nenorėtų būti kunigu, atsakė norįs būti ir kunigu, ir vyskupu. Taigi apie kunigystę galvojo nuo vaikystės.Viešpaties raginimui pakluso ir į kunigų seminariją įstojo ne iškart, o po ieškojimų svetimame krašte, kuriame jautėsi prastai. Baigęs seminariją, išvyko dėstyti į Petrapilio dvasinę akademiją. Ten parodė drąsą, kai sulaužė tvarką ir ėmė kalbėti lietuviškai, su draugais diskutuodavo Bažnyčios, Lietuvos klausimais, slapta rašė į lietuvišką spaudą. Kai pradėjo dirbti Kauno kunigų seminarijoje, irgi sulaužė taisykles, ėmęs dėstyti lietuviškai. Jį labai mėgo klierikai, mylėjo kaip vyresnįjį brolį, pas jį eidavo išpažinties. Arkiv. S. Tamkevičius ypač pabrėžė Maironio idealizmą. Juk, kai jį iš Petrapilio pakvietė į Kauną, nežadėjo geresnio gyvenimo, o atlyginimas buvo keliskart mažesnis, bet Maironis norėjo dirbti Lietuvai, sunkiu metu kėlė ją naujam gyvenimui. Šalia seminarijos nusipirko namą, kuriame ne tik pats gyveno, bet ir leido įsikurti katalikiškoms organizacijoms. Pasak arkivyskupo, Maironis buvo ne tik tautos dainius, bet ir uoliai pareigas ėjęs gilaus tikėjimo kunigas. Kunigystė jam buvo pirmaeilis dalykas, sakė arkivyskupas. Maironis dažnai eidavo išpažinties, su klierikais atlikdavo rekolekcijas. Tikėjimas ir meilė Tėvynei buvo pagrindinė jo gyvenimo ašis. Kadangi visą laiką išliko toks pat idealistas, turėjo daug oponentų. Štai poetas Antanas Venclova apkaltino Maironį, kad šis nuseno, bet poeto sūnus Tomas Venclova rašė, kad Maironis Lietuvos nepriklausomybei davė galbūt daugiau negu Jonas Basanavičius ar Vincas Kudirka. Lietuvai reikia kuo daugiau panašių į Maironį tėvų, poetų, rašytojų, visuomenininkų, politikų, sakė arkiv. S. Tamkevičius, ir, kreipdamasis į tą dieną šv. Mišiose dalyvavusius, ypač Sutvirtinimo sakramentą priėmusį jaunimą, ragino branginti šv. Mišias, sekmadieniais ateiti į bažnyčią ne todėl, kad to reikalauja Bažnyčios įsakymas, o todėl, kad mūsų laukia Viešpats, norintis mus pamaitinti, pastiprinti, paguosti. Po šv. Mišių arkivyskupas pašventino ant bažnyčios sienos pritvirtintą skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtą bareljefą prel. J. Mačiuliui-Maironiui, žymintį, kad Betygala yra gimtoji jo parapija. Beje, pats Maironis vaikystėje lankydavo kitą Betygalos bažnyčią, kuri sudegė Pirmojo pasaulinio karo metais 1915-aisiais. Ši mūrinė Šv. Mikalojaus bažnyčia pastatyta 1930-aisiais, dveji metai iki Maironio mirties. Ant bažnyčios sienos jau anksčiau yra pritvirtintas bareljefas, kuriame įamžintas Betygalos klebonas ir bažnyčios statytojas Veliuonos dekanas kan. Pranciškus Janulaitis (18741951). Jis mėgdavo paįvairinti Šv. Onos atlaidus, į juos pasikviesdavo geresnių pamokslininkų, konservatorijas baigusių solistų. Pasak to laiko amžininkų į Betygalą švęsti Šv. Onos atlaidų atvykdavo daugybė žmonių iš tolimiausių pakraščių, o jaunimas po šv. Mišių linksmindavosi gegužinėje. Žinoma, Betygala atlaiduose matydavo ir prel. J. Mačiulį-Maironį. Tą dieną arkiv. S. Tamkevičius Betygalos bažnyčioje taip pat įteikė Sutvirtinimo sakramentą, o ryte jis lankėsi ir kaimyninėje Paliepių Šv. Kryžiaus bažnyčioje. Čia irgi teikė Sutvirtinimo sakramentą. Betygalos klebonas kun. Viktoras Aukštakalnis, aptarnaujantis dar ir Paliepių bei Vosiliškio parapijas ir Ugionių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, perskaitė arkivyskupui vizitacijos ataskaitą. Jis sakė, kad šiuo metu Betygalos parapijos ribose gyvena apie 1900 žmonių (istoriniai šaltiniai liudija, kad 1938 metais čia buvo 6436 katalikai), pernai pakrikštijo 32 vaikus, o palaidojo 53 parapijiečius, nuo 2000-ųjų, kai čia dirba, kasmet palaimina apie 10 santuokų, Pirmąją Komuniją priima apie 20 vaikų. Į sekmadienio šv. Mišias bažnyčioje susirenka apie 100 parapijiečių, taigi tik apie 5 proc. visų čia gyvenančių žmonių. Jų galbūt būtų dar mažiau, jei ne parapijos autobusiukas, kuriuo sekmadieniais atveža būrelį aplinkinių kaimų gyventojų. Kun. V. Aukštakalnis džiaugėsi, kad visi religiniai, istoriniai, socialiniai, kultūriniai ir švietėjiški renginiai Betygaloje rengiami glaudžiai bendradarbiaujant tarp parapijos, seniūnijos, kultūros įstaigų ir Maironio vidurinės mokyklos. Klebonas kasmet Advento laikotarpiu aplanko visas parapijos šeimas, susipažįsta su jų rūpesčiais. Pasak klebono, per Betygalą dažnai į Šiluvą vyksta maldininkai ar Maironio tėviškės pėdsakų ieškantys keliauninkai. Kartais jiems suteikiama pastogė, reikia ir pamaitinti. Kunigas sakė, kad Maironio gimtosios parapijos žmonių aktyvumas didėja, tikėjimas tampa gyvesnis. Renginys bažnyčioje baigtas Kauno valstybinio choro (dirigentas Petras Bingelis) pagal Maironio eiles sukurtų dainų koncertu, o poeto eilėraščius skaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius. Maironio sesers Kotrynos vaikaitis Mindaugas Babonas, padėkodamas už gražų jo močiutės brolio pagerbimą, paskaitė savo eilėraštį.
Raseinių rajonas
© 2012 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |