|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Gintaras Visockas Šią savaitę turėjau prasmingą susitikimą su Vilniaus universiteto profesoriumi Vytautu Daujočiu. Jis padovanojo ką tik išleistą veikalą Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdienė, kurioje drauge su Arvydu Janulaičiu, Vytautu Radžvilu ir Rimantu Petru Šližiu įvairiais aspektais nagrinėja vadinamąją krepšelinę Lietuvos aukštojo mokslo reformą bei argumentais ir faktais įrodo, kaip ir kodėl teisingumo ir nešališkumo principus aukštajame moksle paneigęs krepšelinės reformos eksperimentas veja jaunimą iš Tėvynės ir virto nusikaltimu tautai. Būtent šiame konceptualiame, analitiniame darbe pateikiami visuomenei beveik nežinomi faktai apie nesėkmingus mėginimus pertvarkyti ir modernizuoti aukštojo mokslo sistemą. Šie duomenys leidžia geriau suvokti, kokios giluminės priežastys lėmė nuolat didėjančią krizę. Prof. V. Daujočio pastebėjimai sukrėtė. Lietuvos studentai masiškai važiuoja studijuoti svetur, ypač į Didžiosios Britanijos universitetus. Lietuva čia pirmauja. Kitos valstybės nepasirinko tokios ydingos sistemos, todėl jų jaunuoliai ir merginos taip masiškai nesiveržia siekti aukštojo mokslo svetur. O Estija, iš pradžių pasirinkusi labai panašų kelią kaip ir Lietuva, vadinamosios krepšelių politikos šiemet jau atsisako ir kitais mokslo metais studentus kviesis į savo aukštąsias mokyklas pagal visai kitus principus, nei mums įpiršo Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius bei jį palaikiusios politinės jėgos. Lietuva rinktis studentus vis dar linkusi ydingai ne pagal gabumus mokslui bei darbštumą, o pagal piniginės storį. Pagaliau vadinamoji krepšelinė sistema studentus supriešino vieną su kitu, sužlugdė studentišką solidarumo jausmą, nes visi bijo prarasti valstybės finansuojamas studijų vietas. Apie tragišką padėtį aukštosiose mokyklose ko gero esame girdėję visi, tačiau nežinome konkrečių giluminių priežasčių, todėl knygos autorių laukia sudėtingas uždavinys. Išleisti rimtą knygą ir ją atiduoti knygynams tik pusė darbo. Dar privalu pasirūpinti, jog rimtą, svarbią, aktualią žinią skelbianti knyga pasiektų plačiąją Lietuvos auditoriją ir taptų rimtu trukdžiu aukštojo mokslo reformą sužlugdžiusiems politikams tęsti politinę karjerą. Kol rimtos knygos dūlės knygynų užkampiuose, tol Lietuvos tauta nežinos, kas tie kaltininkai. Deja, kaltininkų ratas platus. Tai ne tik tie, kurie šiuo metu tebevadovauja Švietimo ir mokslo ministerijai ir veržiasi į naują Seimą. Kalti ir tie, kurie šį postą patikėjo liberalui G. Steponavičiui. |
||
|
|
||
Hanzos dienų šventę papuošė Vytauto karūna
Kauno senamiestyje rugsėjo 89 dienomis vėl šurmuliavo tradicinė Kauno viduramžių šventė Hanza Kaunas. Aštuntą kartą surengtos Hanzos dienos šiemet buvo ne tokios įspūdingos kaip pernai, tačiau staigmenų netrūko. Kaip ir kasmet, šventės lankytojus pasitiko amatininkų mugė, viduramžių miestas prie Nemuno: senųjų amatų kiemas, indulgencijų kioskas, viduramžių žaidimų aikštelė, riterių rajonas, viduramžių maisto restoranas, kartuvės, kankinimo kuolai, raganų gojelis, kojūkininkai, renginį vainikavo ugnies spektaklis ir šventiniai fejerverkai. Iš Trakų į Kauną persikėlė Tarptautinis viduramžių riterių turnyras Lietuvos kariuomenės vado kalavijui laimėti. Hanzos dienomis Nemune vyko tradicinė Kauno aukštųjų mokyklų irklavimo senoviniais laivais regata. Pirmą kartą į viduramžių kaimą atkeliavo pirkliai iš Rytų, ypač patraukli buvo piratų sala. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |