|
Dėl Darbo partijos pirmininko dalyvavimo rinkimuose į Seimą
Viešas pareiškimas
Ir vėl Lietuva audrose, kuriose tūkstantmetės istorijos tėkmėje tai palūždavome, tai pakildavome. 1918 metais pakilome todėl, kad mūsų kaimas išsaugojo taurią dvasią, paremtą mūsų religijos vertybėmis, humaniškais papročiais, kad negausi, bet stipri inteligentija nešė šviesą bei nepriklausomybės siekį.
Šiandien mūsų kaimas sugriautas, žmonės išsivaikščioję, o mūsų inteligentijos dvasia, anot Vinco Kudirkos, apsnūdusi. Maža to, dalis apsiskelbusių didžiaisiais rašytojais, intelektualais savo knygomis, straipsniais, pareiškimais lenktyniauja, kas šmaikščiau apdergs mūsų šiandieninę Lietuvą, religiją, istoriją, mūsų laisvės kovotojus ir kankinius. Tokie sulaukia valstybės paramos, pašlovinami apdovanojimais.
Gausi Lietuvos rašytojų sąjunga per ilgus okupacijos metus neparašė irstalčiuose nepaliko nė vieno romano iš mūsų kruvinos bet didvyriškos to meto istorijos. Net didžiai gerbiamas Justinas Marcinkevičius (kuriuo vardu žadama pavadinti tiltą) tam nepaskyrė net trumpiausio eilėraščio. Nebeturime pripažintų tautos šauklių, kurie keltų mūsų dvasią.
Išnaikintas kaimas, ištuštėjusi Rytų Lietuva (vienintelis dar neprarastas turtas) iki šiol nesulaukė visų valdžių dėmesio, palikta natūraliai mirčiai. Žmonės savo išgyvenimo klausimus sprendžia savaip vieni emigruodami, kiti grobdami. Lietuva katastrofiškai tuštėja.
Dabar ne godus kaimynas priešas, bet mūsų pačių sukurtos niekaip neišsprendžiamos problemos, neatsakinga spauda bei opozicinių partijų vadų veiksmai, dažnai nukreipti prieš pačią Lietuvą, valstybę į klampynę įtraukė. Tenka apgailestauti, jog tos partijos ir jų vadovai taikosi į valdžią. Ar galime jiems patikėti Lietuvą? Vienas iš tokių partijų vadovų yra Darbo partijos pirmininkas, kartą nuo teisėsaugos pabėgęs į Maskvą, Viktoras Uspaskichas.
Mes nesame nacionalistai ir nieko neturime prieš rusų ir kitas tautas. Daugeliu rusų mes didžiuojamės. Kai toks vienas rusas ateina į Lietuvą vystyti verslo ir siekti turto, mes negalime prieštarauti tai natūralus verslininko siekis. Tačiau kai tas verslininkas, tapęs turtuoliu ir Darbo partijos pirmininku, dabar nori ir valdžios, visi turime susirūpinti ir dėl to, jog tas verslininkas nesenai iš kaimynų sostinės rodė mums špygą, dergė mūsų valstybę. Jis neturi jokių Lietuvos gelbėjimo planų, neturi deramo išsilavinimo, nemoka kalbų, jam pareikšti įtarimai, teisiamas. Su tokiais partijos vadovo duomenimis eiti į valdžią tolygu tikėti, jog mūsų tauta yra visiškai degradavusi. Tauta jau dukart apsigavo, kai Darbo partijos pirmininką V. Uspaskichą išrinko į Lietuvos Seimą ir Europarlamentą.
Mes kreipiamės į Lietuvos piliečius, inteligentiją, visuomenines organizacijas, spaudą, radiją prašydami artėjančių rinkimų akivaizdoje aiškinti visuomenei susidariusią padėtį, balsuoti tik už tuos kandidatus, kurie savo veikla įrodė naudą valstybei, ir pastatyti užkardą tiems, kurie neverti būti aukščiausioje valdžioje.
Jonas Burokas,
LLKS valdybos pirmininkas
© 2012 XXI amžius
|