|
Išnašos
Iš Laisvės kovotojų poezijos
 |
|
Paminklas tremtiniams Gerdžiūnuose
|
 |
|
Gėlės partizano Prano Runo-Daugirdo
žūties vietoje Meškeliūnų kaime
Vido venslovaičio nuotraukos
|
Antanas CIBULSKIS
Čia ne mano žemė, čia ne mano upės,
Čia ne mano pievų žydinti rasa.
Šitų akmenėlių nebučiuoja lūpos,
Ir ne ta padangė šviečia akyse.
Šaltos šaltos rankos svetimo gegužio
Nenušluostys skruostų rūtos šakele.
Čia ne man po langu šermukšnėlė ūžia
Ir ne man žvaigždelė mirkčioja žalia.
Kur tu, gintarėli, kur tu prisiglausi,
Kas tave lašely ašaros atras?
Šitų akmenėlių akys visad sausos,
Ir gimtos smiltelės ant širdies nėra.
Kas tave prie skruosto vakarais sušildys,
Kas gaivins tau lūpas dobilo rasa?
Ant širdelės gula svetimos mums smiltys,
Svetima padangė stingsta akyse.
Antanas Cibulskis gimė 1933 m. balandžio 13 d. Pakalniškių kaime
(Raseinių r.), amatininko šeimoje. Suimtas 1950 m. lapkritį Kaliningrado
srityje, apkaltintas antitarybine agitacija ir ketinimu pabėgti
į užsienį. Karinio tribunolo nuteistas kalėti 25-eriems metams.
Kalintas įvairiuose Sibiro ir Šiaurės lageriuose
Irena MARTINKUTĖ-
SMETONIENĖ
GRĮŽTAME
Elektroveži, trauki, žaibuoki,
Ratai, sukitės, neškit greičiau.
Per dienas nakteles nesustokit
Kas stotis vis Tėvynė arčiau.
Šiandien traukinio ratai nežvanga
Gaudžia muzika mano širdy:
Į Tėvynę, į Lietuvą brangią,
Netikėdamas tuo sugrįžti.
Kokios buvo tos dešimtys metų
Tesupras kalinys tremtinys...
Todėl traukinio ratai nekrato,
O liūliuoja kaip vaiką lopšys. (...)
Kelyje iš Suetichos į Karaliaučių, 1964 08 26
Irena Martinkutė Smetonienė gimė 1932 m. rugpjūčio 27 d. Tauragėje.
Suėmė Tauragės vidurinėje mokykloje, besimokant dešimtoje klasėje.
Apkaltinta dalyvavusi antitarybinėje organizacijoje ir bendradarbiavusi
pogrindžio laikraštyje Lietuvos balsas. Karo tribunolo nuteista
25-eriems metams lagerio ir penkeriems be pilietinių teisių. Kalėjo
Norilske, Mordovijoje, Potmoje.
Anastazas JANULIS
AREŠTAS
Tą vakarą pilnatis švietė...
Bet sieloj nebuvo jauku,
Nes verkė man sakant sudie tie,
Kuriems skirtis buvo sunku...
Tą vakarą pančius uždėjo,
Bet sielą ne jiems surakint!
Ir šypsnis ant lūpų žydėjo,
Kai tardymu ėmė kankint
To vakaro maldą Taip, Tėve...
Taiga greit man akompanuos,
Kol tu duosi laisvę, o Dieve,
Kuri taip vaidenas sapnuos
To vakaro aš nepamiršiu.
Minėsi galbūt jį ir tu,
Kai laisvės saulutei nušvitus,
Visi vėl gyvensim kartu.
Anastazas Janulis gimė 1917 m. balandžio 22 d. Žeimių kaime (Šiaulių
r.) valstiečių šeimoje. Būdamas Tytuvėnų vargonininku suimtas 1949
m. gruodžio 31 d. Apkaltintas už antitarybinę agitaciją (eilėraščius
ir dienoraščio mintis). Ypatingojo pasitarimo nuteistas kalėti 10
metų. Kalėjo Permės lageriuose. Už draudžiamos spaudos platinimą
1980 metais vėl suimtas ir 3,5 metų įkalintas Mordovijos lageryje.
Jonas KIRLYS
ARAS NE VERGAS
Ant Uralo
Ant Uralo
Akys mato
Kyla aras.
Kyla kyla
Aukštyn aras
Kalnai žemai,
Kalvos žemos.
Į aukštybę
Į padangę
Vos matyti
Kyla aras.
Sparnai didūs
Ir galingi
Tai skriejimas!
Tai skriejimas!
O kilime
Didaus aro!
Būki aukštas
Ant Uralo!
Jonas Kirlys gimė 1921 m. gegužės 10 d. Vaičionių kaime (Rokiškio
r.), ūkininkų šeimoje. Suimtas 1946 m. vasario 16 d., būdamas Vilniaus
universiteto Teisės fakulteto ketvirtakursis. Apkaltintas slaptosios
tautinės spaudos platinimu bei dauginimu ir nuteistas 10 metų lagerio
ir penkeriems be pilietinių teisių. Kalėjo Permės lageriuose.
Tremtinio Lietuva, Vaga, 1990.
© 2012 XXI amžius
|
