Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Kronika

Miesto jubiliejui – mokinių kūrybinė dovana

Rūta Averkienė

Padėkomis apdovanoti mokinių parodos-konkurso dalyviai su renginio svečiais

Varėnos kultūros centro parodų salėje atidaryta Varėnos miesto mokinių kūrybinių darbų paroda-konkursas „Dovana gimtajam miestui“. Tai jaunųjų Varėnos gyventojų simbolinė dovana Varėnai, šiemet švenčiančiai 150 metų įkūrimo sukaktį. Jubiliejus švenčiamas pirmą kartą istorijoje, todėl esame šios gražios šventės liudininkai bei dalyviai.

Konkursas buvo skelbiamas siekiant paskatinti Varėnos miesto mokinius dalyvauti miesto jubiliejaus paminėjimo renginiuose, įamžinti Varėnos miesto praeitį bei dabartį, pasirinktomis raiškos priemonėmis parodyti savo gimtojo miesto grožį, išskirtinumą, istorinių ir lankytinų objektų patrauklumą.

Kronika

Vilties ženklai mokykloje

Zigmas Tamakauskas,

TS-LKD bendrijos Kauno skyriaus Švietimo sekcijos pirmininkas

Renginį veda mokiniai Darius Savickas ir Lukas Gedvila

Norėčiau pasidžiaugti, kaip 1941-ųjų birželio tremtis buvo plačiai paminėta Kauno bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose. Tai buvo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje tirti graži pilietinė iniciatyva, pasiekusi ne vieno jaunuolio širdį artimai pabendraujant su buvusiais tremtiniais, Lietuvos laisvės kovotojais. Akcija pavadinta „Lagaminas“, nes lagaminai buvo panaudoti kaip simboliai, primenantys prievarta ištremtus žmones, galėjusius pasiimti tik labai nedaug sau reikalingų daiktų. Kauno Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje šis renginys vyko pilnutėlėje Aktų salėje, aktyviai dalyvaujant mokyklos direktorei Klavdijai Kovalenkinai, istorijos mokytojams ir mokiniams. Salėje buvo sustatyti autentiški tremties simboliai – „lagaminai“ – su kreida užrašytais tremtinių vardais bei kiti tremtimi pažymėti daiktai. Štai pirmasis medinis lagaminas apkaustytais kampeliais priklausė Mykolui Sirvydui, mokyklos direktorės pavaduotojos Vidos Sinkuvienės tėveliui. Jis buvo ištremtas 1948 metais. Antruoju numeriu pažymėtas lagaminas, dar vadintas skrynele, priklausė mokytojos Svetlanos Trumpickienės draugės Sigitos Veličkienės tėveliui. Jis buvo ištremtas į Kazachstaną 1947 metais. Vienam pavyko į Lietuvą grįžti 1954-aisiais, o kitam – 1955 metais. Šį renginį vedė patys mokiniai – devintokai, Kraštotyros būrelio nariai – Lukas Gedvila ir Darius Savickas.

Išnašos

Lietuva

Stasys SANTVARAS

Žvilgsnis į Panemunės pilį ties Nemunu iš paukščio skrydžio Vido venslovaičio nuotrauka

Vardas, kuriuo mes vadinam ir visada turėtumėm vadinti daugelį šio gyvenimo gražiausių dalykų, – yra Lietuva.

Žemės grumstas, iš kurio saulėn pažvelgė gyvybe atspindintis diegas, mums yra Lietuva.

Audrų neįveikiamas ąžuolas, bitėm dūzgianti liepa, gėlių ir medžių pumpurai, kurie amžiais skelbia sugrįžtantį pavasarį, yra Lietuva.

Išnašos

Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena

Lietuvos kunigai – žydų gelbėtojai

Dr. Arūnas Bubnys

Vyskupas Vincentas Brizgys

Antrojo pasaulinio karo metais Europos žydai patyrė milžinišką tragediją. Daugumoje nacių Vokietijos okupuotų šalių buvo iš dalies arba visiškai sunaikintos per šimtmečius čia gyvenusios gausios žydų bendruomenės. Milijonai žydų buvo įkalinti ir žudomi koncentracijos stovyklose, getuose ir kalėjimuose, buvo sušaudyti netoli savo gimtųjų apylinkių esančiuose miškeliuose ir kitose atokiose vietose. Visose okupuotose šalyse naciai surado talkininkų, padėjusių jiems persekioti ir žudyti žydus. Kita vertus, visose pavergtose šalyse atsirado tūkstančiai geros valios ir humaniškų žmonių, kurie, rizikuodami savo gyvybe ir laisve, įvairiausiais būdais stengėsi padėti savo bendrapiliečiams žydams. Šiame straipsnyje bus kalbama apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir pavienių dvasininkų poziciją ir elgseną žydų genocido (holokausto) atžvilgiu, apie Bažnyčios tarnų pastangas gelbėti persekiojamus ir žudomus žydus.

Išnašos

Iš Laisvės kovotojų poezijos

Paminklas tremtiniams Gerdžiūnuose

Antanas CIBULSKIS

Čia ne mano žemė, čia ne mano upės,

Čia ne mano pievų žydinti rasa.

Šitų akmenėlių nebučiuoja lūpos,

Ir ne ta padangė šviečia akyse.

Šaltos šaltos rankos svetimo gegužio

Nenušluostys skruostų rūtos šakele.

Čia ne man po langu šermukšnėlė ūžia