Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Rinkimų
    pradžiamokslis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Baigėsi Šilinių atlaidai

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ kiekvieną dieną atlaiduose maldininkams aukojo šv. Mišias, sakė homilijas Edvardo ŠIUGŽDOS nuotrauka

Praėjusį sekmadienį Šiluvoje baigėsi dešimt dienų trukę didieji Šilinių atlaidai.

Rugsėjo 12 dieną, trečiadienį, Šilinių atlaiduose Dievo Motinos Gimimą šventė kunigai, kunigų seminarijų bendruomenės, seminaristų ugdytojai. Liturginę katechezę prieš pagrindines pamaldas vedęs kun. Artūras Kazlauskas kvietė piligrimus pamąstyti apie kunigystės dovaną atrandant, jog kiekvienas pakrikštytasis dalyvauja karališkoje kunigystėje. Iš šios visuotinės Dievo tautos, visos Kristaus šeimos karališkosios kunigystės kyla tarnaujančioji kunigystė. Kunigų tarnystės uždavinys – būti Kristaus atvaizdu broliams ir seserims. Eucharistijos švęsti prie altoriaus Kunigų dieną atėjo didžiulė dvasininkų procesija. Liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Jėzaus Draugijos Lietuvos ir Latvijos provincijolas t. Gintaras Vitkus SJ bei 98 Kauno arkivyskupijos bei kitų Lietuvos vyskupijų kunigai. Giedojo Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios jaunimo choras (vad. br. Eugenijus SJ). „Dėkojame už kunigystės dovaną Bažnyčiai ir ypač meldžiamės už ištikimai žmonėms tarnaujančius kunigus. Dvasinės paramos taip pat reikia kunigams, išgyvenantiems pašaukimo ar tikėjimo krizę“, – sakė arkivysk. S. Tamkevičius SJ, atkreipdamas dėmesį, jog net šventieji, kaip, pavyzdžiui, palaimintoji Motina Teresė, išgyvendavo tokių krizių. Homilijoje kviesta melsti Dievo malonės, kad kunigai nuolat ieškotų Dievo artumos, kad jokie reikalai neužgožtų jų pastangų patiems kilti aukštyn ir kelti savo ganomųjų dvasią. Ypač raginta melsti pašaukimų, pabrėžiant, jog kunigystei pasiryžti šiandien reikia drąsos – kunigystė negarantuoja ramaus, saugaus, pagarbos pilno gyvenimo, aprūpintos senatvės. Kita vertus, pasak ganytojo, niekas negarantavo, jog ir Švč. Mergelės Marijos gyvenime nebus kančios. Tikėjimas visada reikalauja pasitikėjimo Dievu, be jo ir kunigų gyvenime gali rastis vien žmogiškieji išskaičiavimai. Arkivyskupas ragino nuolat malda palaikyti kunigus, prašyti Viešpatį ir Dievo Motiną Mariją pagalbos, kad kunigai uoliai dalytų save žmonėms.

„Kunigystės pašaukimas – tai dovana, gaunama Dievo vardu ir dėl paties Dievo“, – sakė vakaro šv. Mišių homilijoje kun. Ričardas Doveika. Aptardamas kunigystės dieviškuosius ir žmogiškuosius aspektus, nuoširdžiai pasidalydamas savo asmeniškais patyrimais iš pašaukimo kelio, kun. R. Doveika pabrėžė, jog šiandien ypač reikia šventų kunigų, dvasios vadovų. „Kiekvienas pašaukimas prasideda nuo susitikimo su Jėzumi. Visi mokiniai, prieš tapdami apaštalais, susitiko Jėzų ir nuėjo su Juo. Ir ši patirtis labai asmeniška, individuali, skirtinga, tačiau akivaizdi, sukrečianti, staigi, gal net gerai nepastebėta“, – sakė kun. R. Doveika.

Tądien atlaiduose giedojo Šiluvos, Jurbarko, Kelmės parapijų chorai, Nemakščių Švč. Trejybės parapijos jaunimo choras.

Rugsėjo 13-ąją, į Ligonių, slaugytojų ir medicinos darbuotojų dieną, Šilinių atlaiduose Šiluvos Dievo Motinos, Ligonių Sveikatos, užtarimo melsta fizines ir dvasines negalias, ligas kenčiantiems žmonėms, jų globėjams, slaugytojams, gydytojams, artimiesiems. Atvykusieji prašė Viešpaties išgydymo sau, savo artimiesiems, o dalyvaudami šv. Mišiose buvo kviečiami melstis ir bendra malda, kad žmonės savo kentėjimus mokėtų aukoti Kristui, nebūtų abejingi artimo skausmui, taip pat mokėtų dėkoti už Ligonių patepimo sakramentu gaunamas malones. Ką reiškė pirmiesiems krikščionims kūnų ištepimas aliejumi, kokią malonę gauna sergantysis Ligonių patepimo sakramentu, ar jį teikiantis kunigas, kaip neretai manoma, atneša būsimosios mirties žinią, – šiomis temomis katechezę aikštėje vedė kun. A. Kazlauskas. Tikinčiųjų dėmesys atkreiptas į maldą prie ligonio lovos – joje, be kita ko, meldžiama Viešpatį sugrąžinti žmogų prie jo darbų. Ligos, kančios išbandymuose, kai yra labiausiai pažeidžiamas, krikščionis kviečiamas paliudyti savo tvirtumą, laimėti kančios, nesėkmės kovą panašėjant į Kristų ant kryžiaus, laiminant, o ne prakeikiant savo kančią. Savo ligose, kančiose neprarasti tikėjimo, vilties ir meilės buvo meldžiama paskui prasidėjusioje pagrindinėje Eucharistijoje. Liturgijai vadovavęs arkiv. S. Tamkevičius sveikino koncelebruojančius vyskupus Joną Ivanauską ir Joną Borutą SJ, beveik pusšimtį kunigų, tarnaujančių ligonių sielovadoje, ir gausią piligrimų minią iš pačių įvairiausių Lietuvos kampelių, gydymo įstaigų vadovus, medikus, įvairių šalies slaugos ligoninių, specialiųjų vaikų ir senelių globos namų, neįgaliųjų pensionatų ir draugijų, bendruomenių atstovus, slaugytojus, ligonių ir neįgaliųjų artimuosius, visus, kurie tądien, nepabūgę rudeniško oro, atvažiavo savo ligų ir kančių išbandymų, savo rūpesčių dėl sergančių ar kenčiančių artimųjų atiduoti į gydančias Viešpaties rankas. Ganytojas pakvietė visus melstis, kad ligos ir kančios kryžiai būtų nešami su Viešpačiu. Dievo žodis, visi šv. Mišių liturgijos tekstai ir net giesmės pirmąkart Šilinėse buvo skelbiami gestų kalba. Giedojo Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios choras. „Ši diena Šiluvoje išskirtinė“, – sakė homilijoje vysk. J. Ivanauskas, paguosdamas, jog visus susirinkusius, visus kenčiančius, sergančius, šventą tarnavimo darbą atliekančius gydytojus, slaugytojus ypatingu būdu priglaudžia pats kenčiantis Kristus. Dažnai kenčiančio žmogaus užduodamas Jobo klausimas, kodėl šioje žemėje turi tiek vargti ir kentėti, pasak ganytojo, yra egzistencinis, giluminis, tad ir atsakymas į jį gali būti tik labai gilus, kaip gilus ir sudėtingas yra visas žmogaus gyvenimas. Šis atsakymas, ganytojo žodžiais tariant, turi kilti iš nuolankumo Dievui ir artimui – savo pastangomis atsakyti į jį žmogus negali. Ligoje Dievas liudijamas iškalbingiausiai, kenčiantis su Dievu pakelia daug daugiau, o nesyk ir būna daug laimingesnis už sveikuosius, sakė vysk. J. Ivanauskas. Dėl smarkaus lietaus šįsyk nebuvo teikiamas asmeniškas ligonių palaiminimas visiems jo norintiems, tačiau ganytojas, pats prieidamas, palaimino neįgaliuosius vežimėliuose. Vakaro šv. Mišiose melstasi už siekiančius išsivaduoti iš priklausomybių ir jų šeimas, prašant daugiau artimųjų gailestingumo, supratingumo. Drauge su arkivyskupu Eucharistiją šventė kunigai egzorcistai. Homiliją pasakė kun. Arnoldas Valkauskas. Rugsėjo 13-ąją giedojo Šiluvos, Domeikavos, Babtų, Karmėlavos parapijų chorai.

Rugsėjo 14-ąją, su visa Bažnyčia švenčiant Šventojo Kryžiaus Išaukštinimą, Šiluvoje buvo kartu švenčiama Kultūros ir meno darbuotojų diena. Joje prašyta malonės atsakingai kurti Dievo dovanotą pasaulį, melstasi už visus kūrėjus, tarnavusius Lietuvai ir Bažnyčiai. Pastarąja intencija meldžiantis vakaro šv. Mišiose buvo paminėtas ir didis tautos poetas, ilgametis Kauno kunigų seminarijos rektorius prelatas Jonas Mačiulis-Maironis (beje, kilęs iš netolimų Šiluvai apylinkių, o 1912 metais pašventinęs Apsireiškimo koplyčios kertinį akmenį) 150-ojo gimimo jubiliejaus proga. Šiluvos kultūros centro salėje, kurioje veikia šiai progai skirta paroda, po vakaro šv. Mišių Šiluvos miestelio bendruomenė pakvietė į vakarą Maironiui atminti. Pagrindinėje Eucharistijoje buvo meldžiamasi už rašytojus, poetus, kultūros ir meno darbuotojus, kad jie savo darbais skatintų žmones ieškoti tiesos, gėrio ir Dievo. Liturgijai vadovavęs arkivysk. S. Tamkevičius sveikino šv. Mišiose giedojusius operos solistus – Rasą Juzukonytę ir Deividą Staponkų, vargonavusią prof. Aušrą Motuzienę, Maironiečių draugijos narius, kelių Lietuvos gimnazijų bei mokyklų moksleivius ir mokytojus, į Šiluvą nuo Dubysos pėsčiomis atkeliavusią Šv. Ignaco Lojolos kolegijos bendruomenę bei meno, kultūros žmones ir visus piligrimus iš įvairiausių Lietuvos vietovių. Arkivysk. S. Tamkevičius homilijoje iškėlė didžiulę žmogų ugdančią geros knygos vertę, kurios nepajėgė sunaikinti ir sovietinės bei carinės prievartos sistemos – jai nenusilenkti skatino daugybė Lietuvoje slapta platintos draudžiamos literatūros. Kai kurie teatro meno pavyzdžiai sovietiniais laikais irgi buvę tarsi gaivaus vandens gurkšnis troškusiems laisvės. Persekiojama ir draudžiama sovietmečiu katalikiška spauda, netgi maldaknygės, katekizmai ugdė laisvus, tik Dievui gebančius nusilenkti krikščionis. Ganytojas apgailestaudamas priminė, jog mirties kultūros, kaip ją yra pavadinęs pal. Jonas Paulius II, skleidėjai visuomenėje, deja, sėja netikėjimą ir neviltį, tarnauja ne žmogui, o jo sąmonei jaukti. Po šv. Mišių tautos dainių Maironį savo koncertine programa aikštėje pagerbė ir atlaidų dalyvius pradžiugino primindami brangią jo kūrybą Kauno universitetinės gimnazijos gimnazistai.

Rugsėjo 15 dieną, šeštadienį  Šilinių atlaiduose buvo švenčiama Švč. M. Marija Sopulingoji. Šiluvoje apsilankė ir pagrindinėse pamaldose dalyvavo Vilniaus ir visos Lietuvos stačiatikių arkivyskupas Inokentijus, jį lydintis sekretorius tėvas Vladimiras Seliavka. Iškilmingoje Eucharistijoje melstasi už Lietuvos politikus, valdininkus ir žiniasklaidos darbuotojus, kad jie būtų atsparūs visokiems gundymams ir tarnautų vien tiesai bei teisingumui. Liturgijai vadovavo arkivysk. S. Tamkevičius. Giedojo Gargždų parapijos choras. Homilijoje arkivyskupas pabrėžė, jog Lietuvoje daug kas keistųsi į gera, jei žmonės, ypač politikai, pareigūnai, valdininkai, žiniasklaidos darbuotojai klausytų, ką kalba Dievas per sąžinę ir Evangeliją. Visuomenėje nereti nuoskaudos ir pykčiai, kaip sakė ganytojas, atkeliauja ir iki Šiluvos, tačiau čia jiems ne vieta. „Šiluvos „politika“ tik viena – kad būtų garbinamas Jėzus Kristus. Jis – vienintelis kelias visuomenei keistis į gera“, – sakė ganytojas, kviesdamas prašyti dangaus šviesos politikams, pareigūnams, valdininkams, žiniasklaidai, kad visi tarnautų, kurtų ir skleistų gėrį, stiprintų Lietuvos valstybę. „Morali politika remiasi tiesa net ir tada, kai ji nepatogi“, – sakė arkivyskupas, primindamas Bažnyčios misiją skelbti Tiesą, tačiau ir šiandien, panašiai kaip sovietiniais metais, ją bandoma nutildyti. Homilijoje atkreiptas dėmesys į meilės ir pagarbos trūkumą visuomenėje, pabrėžta, jog piktumu neįmanoma įveikti blogio. Arkivyskupas nuoširdžiai padėkojo visiems piligrimams, katalikiškai žiniasklaidai ir ypač tiems Seimo nariams, kurie nuosekliai gina gyvybę ir šeimą. Šiluvoje šeštadienį giedojo Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios choras, Paparčių moterų ansamblis, Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero rektorato choras, Kauno Įgulos bažnyčios kamerinis choras „Te Deum“.

Vakare šv. Mišias Šiluvos aikštėje arkivyskupas S. Tamkevičius aukojo už žemdirbius ir verslininkus, kad jie tik sąžiningai siektų pelno.

Rugsėjo 16-ąją, sekmadienį, Šiluvoje dėkota Dievui už atlaidų malones per Šiluvos Dievo Motinos užtarimą. „Dėkojame Dievui už Palaimintojo Jurgio Matulaičio gyvenimą, kad galime žvelgti į jį ir dėtis į širdis jo šūkį nugalėti blogį gerumu“, – sakė liturgijos pradžioje jai vadovavęs arkivysk. S. Tamkevičius, kviesdamas prašyti malonės, kad visi žmonės Lietuvoje suprastų, jog blogis nugalimas ne kitu blogiu, o tik gerumu. Arkivyskupas sveikino Eucharistiją koncelebruojančius vyskupus Rimantą Norvilą ir Joną Borutą SJ, brolius kunigus, giedojusį Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios chorą ir vadovą Aloyzą Žilių, vargonininką Arvydą Remesą, visus piligrimus, tarp jų – ir Pal. Jurgio Matulaičio draugijos narius, įvairių kongregacijų seseris vienuoles. Homiliją pasakė Vilkaviškio vyskupas R. Norvila. Jau besibaigiančiais Pal. Jurgio Matulaičio metais ganytojas atkreipė dėmesį į šią Dievui ir Bažnyčiai pasišventusią asmenybę, iš kurios pavyzdžio, veiklos, dvasinės išminties daug ko galima pasimokyti ir šiandien, ypač plintant nuo Dievo ir nuo krikščioniškųjų vertybių tolimai mąstysenai bei gyvensenai. Nors Palaimintojo laikais būta daugiau vargo, sumaišties, Palaimintasis ir šiandien įkvepia vilties, drąsos, kad pozityviomis priemonėmis galima darbuotis, gėrį kurti Bažnyčioje ir šalyje, judėti pirmyn – nesiskundžiant, nedejuojant.

Arkivysk. S. Tamkevičius nuoširdžiai padėkojo atlaiduose dalyvavusiems vyskupams ir kunigams, aukojusiems šv. Mišias, sakiusiems homilijas, katechezes, patarnavusiems klausyklose, gausiems atlaiduose giedojusiems chorams, Kauno kunigų seminarijos auklėtiniams, zakristijonams, patarnautojams, seserims vienuolėms, tiems, kurie rūpinosi maitinimu ir švara, ypač 18 jaunųjų savanorių, 10 dienų ištvermingai padėjusiems palaikyti atlaidų tvarką ir rimtį. Padėkos žodžiai buvo tarti į Šiluvą pėsčiomis keliavusioms piligrimų grupėms (iš Kretingos, Šiaulių, Kauno), visiems, kurie savo aukomis padės įrengti Kryžiaus kelio stotis miško kelyje į Šiluvą.

© 2012 „XXI amžius“