Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Etnografija

Ką žada spalis

Daiva Červokienė

Rudenį dažnai spėliojama, kokia bus ateinanti žiema. Juk meteorologai, kasdien pasakantys tos ar kelių artimiausių dienų orų prognozes, padėti nuspėti ateinančios žiemos ar būsimo pavasario, vasaros orų nė nebando. Tai darė mūsų seneliai ir proseneliai, stebėdami gamtą, gyvūnus ir dangaus kūnus. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skyrelis „Įvairenybės“ pateikia žiupsnelį liaudies meteorologijos pastebėjimų.

Ką pranašauja spalis?

Spalis – rudens vidurys. Vis dažniau būna apsiniaukę, lietų keičia įkyri dulksna. Tačiau ir šis mėnuo turi daug žavesio: paraudusius ar auksinius medžių lapus, kurių iki lapkričio paprastai jau nebelieka, lengvas šalnas, keliaujančių į pietus paukščių atsisveikinimo balsus ir jų orą skrodžiančius trikampius, kai stipriausieji stoja būrio priekyje, kad visi sėkmingiau pasiektų tikslą.

Paprastai spalio pradžioje atklysta anticiklonas iš pietų, atnešdamas maždaug savaitę saulėtų ir šiltų orų, vadinamąją bobų vasarą, kai oras įšyla iki 20 laipsnių ir daugiau. Vidutinė mėnesio temperatūra – 6–8 laipsniai šilumos, bet mėnesio pabaigoje ji jau paprastai būna žemesnė negu 5 laipsniai šilumos, tada baigiasi augalų vegetacija.

Tačiau jeigu spalis šaltas, jau tikra žiemos pradžia. Būna, kad spalio mėnesį žemę sukausto gruodas (taip nutiko 1976-aisiais). O 1956-aisiais atšalo taip, kad naktį temperatūra siekė 9–15, rytiniuose rajonuose – 15–20 laipsnių šalčio.

Liaudies meteorologija pastebi, kad jei spalį ima snigti ir šalta, sausis bus gražus, kitąmet kenkėjai mažiau gadins kopūstus. Jei spalis miglotas, žiemą gausiai snigs.

Griaustinis spalį pranašauja šiltą žiemą, bet nederlingus metus.

Didelis grybų derlius žada ilgą žiemą, o jeigu baravykai pakelėm dygsta, bus ilgas ir sausas ruduo.

Lapų kritimo ženklai

Mūsų protėviai gerai įsižiūrėdavo, kada ir kaip lapus meta medžiai, ko gausu rudenį, ir pagal tai spėdavo ateinančios žiemos ar visų metų orus ir derlingumą.

Klevai auksu pasidabino – už mėnesio lauk darganų ir šalčių.

Jei rudenį nuo medžių lapai ilgai nekrenta, bus ankstyvas pavasaris.

Jei beržo lapai pradeda gelsti nuo viršūnės, bus šalta žiema.

Jei beržo lapai pradeda kristi ne nuo viršūnės, o nuo apatinių šakų, bus daug sniego ir gili žiema.

Jei daug riešutų ir mažai grybų, bus gili ir rūsti žiema.

Jeigu ant šermukšnio daug uogų,  lapkritis bus šlapias.

Anksti pagelto šermukšnio lapai – bus ankstyvas ruduo ir ankstyva šalta žiema.

Jei sniegas užkrinta medžių lapus, bus švelni žiema.

Jei rudens lapai ant medžių užšąla, bus blogi metai.

Jeigu grybai vėlyvi, ir sniegas bus vėlyvas.

Gyvūnų duodami ženklai

Prieš gilią žiemą pelės, žiurkės giliau įsirausia į kūgį, pamiškėse daug ir giliai išraustų kurmių urvų.

Jei pelės prisirenka daug grūdų, į urvus prineša daug šiaudų, tada būna daugiau riešutų, o mažai grybų.

Jei paukščiai skuba išskristi, lauk ankstyvos žiemos, o jei pulkuojasi ir neskuba, iki žiemos dar toli.

Prieš šlapią žiemą skruzdėlynai smailūs, prieš šaltą – platūs.

Jei žvirbliai spiečia aplink namus, oras atšals.

Jei katė karstosi tvoromis, bus blogi orai.

Jei katė saulėtą dieną guli ir murkia, lauk orų permainos.

Jei žvirbliai spiečia aplink namus, oras atšals.

Jei kiškiai rudenį laikosi laukuose ir soduose, bus šalta žiema.

Jeigu papjovus kiaulę jos kasa lygi, visą žiemą bus vienodi šalčiai, jeigu storesnis galas nuo jos galvos pusės, tikėtina, kad didesni šalčiai bus pirmą žiemos pusę, jeigu storesnis kitas galas – didesni šalčiai antrą žiemos pusę.

Vietoj išvadų

Pastebėtina, kad šiandien žmonės labiau tiki orų spėjimais pagal gyvūnų elgesį. Jau ir mokslininkai įrodė, kad bitės labai tiksliai nujaučia artėjančią audrą ir perkūniją su lietumi. Neabejotina, kad tokius sugebėjimus turi dauguma gyvūnų, nes šie jiems labai svarbūs, padeda išgyventi, o žmonėms gali padėti ugdyti pastabumą ir skatinti geriau pažinti gamtą.

© 2012 „XXI amžius“