2012 m. rugsėjo 28 d.    
Nr. 36
(2011)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

 

Šiame numeryje:

Lietuvos
bitininkų šventė

Pražydo
floristiniais kilimais

Iškilo koplytstulpis

Tradicija tęsiasi

Poliklinikai –
Roko Šliūpo vardas

Paminėta
bibliotekos sukaktis

Daugpilio menininkai

Architekto tapyba

Paveiksluose – jūra

Niujorkietės paroda

Trys žvilgsniai
iš „Aukso pjūvio“

Pašauktas sąžinės
ir minties

Daugėja atminimo
ženklų žolininkei

Bernardas
Brazdžionis –
Jonas Juškaitis

Apie Maironį –
konferencijoje

Ką žada spalis

Popiežiaus susitikimas su Artimųjų Rytų jaunimu

Mindaugas BUIKA

Benediktą XVI Beiruto oro uoste
sveikina Libano vaikai

Išlikimui svarbi parama ir sąmoningumas

Popiežiaus Benedikto XVI vizito Libane metu vykusį susitikimą su jaunimu galima laikyti didžiausiu tarptautiniu ir tarpreliginiu įvykiu. Žinoma, rugsėjo 15 dienos renginys turėjo daug ryškių krikščionybės bruožų: maldos, Šventojo Rašto skaitiniai, giesmės, jaunųjų katalikų liudijimai, jų padarytas didžiulis iš mėlynų ir geltonų balionų Švč. Mergelės Marijos rožinis, improvizuotas jaunimo katekizmo „Youcat“ arabų kalba pristatymas. Kelios dešimtys tūkstančių jaunųjų maldininkų buvo susirinkę netoli Harisos Dievo Motinos – dangiškosios Libano globėjos – šventovės, aikštėje prie šalies didžiausios katalikų bendruomenės – maronitų – patriarcho Bešaros Rahio rūmų. Minėtame susitikime dalyvavo šimtai jaunų musulmonų, draugiškai ir entuziastingai, netgi pamaldžiai pasitikusių didįjį „susitaikymo skelbėją“ popiežių Benediktą XVI.


Nukirsti ne ranką, bet pagundos šaknį

Kun. Vytenis Vaškelis

Kieti ir nepalaužiamai tvirti Jėzaus žodžiai iš pirmo žvilgsnio gali atbaidyti tuos, kurie neieško tiesos prasmės, bet iškart ir kategoriškai atmeta tai, kas, jų išankstiniu manymu, yra nelogiška. Kai Dievo Sūnus sako, jog žmogui, kurio ranka gundo nusidėti, reikia ją amputuoti (plg. Mk 9, 43), ne tik pasinaudoja anuomet žydams būdinga paradoksalia kalbėjimo forma, norėdamas jų mintis pakreipti į gilesnę dalyko potekstę, bet ir primena, jog žmogus, įkliuvęs į didelio gundymo tinklus, pats sau gali tapti nesutaikomu priešu.


Paminklinė lenta prelatui Mykolui Krupavičiui

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Sekmadienį, rugsėjo 23 dieną, Vilniuje, Odminių gatvėje, ant namo, pažymėto 10-uoju numeriu, Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas dr. Gintaras Grušas pašventino memorialinę lentą prelatui Mykolui Krupavičiui (1885 10 01–1914 06 13–1970 12 04). Paminklinėje lentoje iškalti prel. M. Krupavičiaus testamentiniai žodžiai: „Lietuvi, tebūnie tau pirmaisiais tėvas ir motina, bet virš jų tebūnie Tau Tavo Tėvynė Lietuva“ ir įrašas „Prelatas Mykolas Krupavičius 1885–1970. Šiame name 1918 metais dirbo Lietuvos valstybės kūrėjai“. Paminklinės lentos autorius – architektas Mindaugas Kerys (finansavo Vilniaus miesto savivaldybė). Prel. M. Krupavičiaus vardo įamžinimo paminklinės lentos iniciatorius – Lietuvos partizanų kapelionas mons. Alfonsas Svarinskas. Labai prasmingas įrašas, liudijantis, kad šiame name dirbo Lietuvos valstybės kūrėjai, tad reikėtų tikėtis, kad laikui bėgant, šį Odminių gatvės 10-ąjį namą papuoš ir kita lenta, skirta Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08).


Vėl gaisras bažnyčioje

Labiausiai nukentėjo
prie Kulautuvos bažnyčios
pamatų buvusios lentos
Modesto PATAŠIAUS
(„Lietuvos rytas“) nuotraukos

Pirmadienio rytą Kauno rajono Kulautuvos gyventojas Eduardas Jakutis apie 6 valandą ryto išėjo pasivaikščioti. Jis rytais mankštinasi žingsniuodamas miestelio gatvėmis. Eidamas pajuto dūmų kvapą, kuris artėjant prie Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios vis stiprėjo. Kai priėjo visai arti pastato, išvydo degančią bažnyčios sieną. Žmogus nubėgo į kleboniją, bet joje nerado tą naktį nenakvojusio klebono. Tada maždaug 6.40 val. iškvietė Kulautuvos ugniagesius. Gaisrininkams atvykus, degė bažnyčios siena. Gaisrą pavyko užgesinti greitai. Apdegė ir nuardyta apie 3 kvadratiniai metrai lauko sienos apdailos ir rąstų. Prie bažnyčios pamatų buvusios lentos apdegė labiausiai. Per gaisrą nė vienas žmogus nenukentėjo. Bažnyčia pastatyta iš medinių rąstų, apkalta dailylentėmis, stogas dengtas skarda. Neabejojama, kad ji buvo padegta, nes gaisras kilo iš lauko pusės, o prie sienos aptiktas nuo kaitros išsilydęs plastikinis bakelis. Juo nusikaltėliai turbūt atsinešė benzino ar kito degaus skysčio ir šliūkštelėjo ant sienos.


 „Vis dažniau teismų pagalba susidorojama su klanui neįtinkančiais“

Vilniaus Universiteto
profesorius Vytautas Daujotis

Šiandien „XXI amžiaus“ svečias – Vilniaus Universiteto profesorius Vytautas Daujotis. Jį žinome ne tik kaip Vilniaus Universiteto dėstytoją, profesorių, bet ir kaip ekspertą, dirbusį Studijų kokybės vertinimo centre, ir principingai pasipriešinusį nelegalių prorusiškų aukštųjų mokyklų steigimui Lietuvoje. Pretekstas šiam interviu – prof. V. Daujočio sprendimas siekti Seimo nario mandato. Su juo kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.


Partijos puola į mūšį

Pagaliau prieš savaitę sulipdyta valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų programa teigia, kad mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir suteikti daugiau lengvatų nereikia, tai reiškia, jog ir toliau nepagrįstai bus didinamos kainos ir paslaugos, kurios ir šiaip kyla kas mėnesį. Taip pat atsisakoma didinti pelno mokestį. Tokiu būdu suteikiamos nuolaidos milijonieriams ir kitokiems oligarchams. Pabrėždami, kad nesiūlo įvesti progresinių mokesčių (t.y. atsisakydami iš daug darbo pajamų gaunančių asmenų nurėžti didesnę jų dalį per mokesčius), konservatoriai vėlgi yra turtingųjų pusėje. Kitą vertus jie bent žodžiais pasižada remti mažas pajamas gaunančius nuskurdintus Lietuvos žmones – nuosekliai didinti neapmokestinamų pajamų dydį, kol jo maksimali suma mažiausiai uždirbantiems pasieks minimalią algą. Kadangi minėti siūlymai kažkurį laikotarpį gerokai sumažintų biudžeto įplaukas, konservatorių programa numato juos „kompensuoti“, įvedus turto, automobilių mokesčius, mažinant įvairių socialiai nereikšmingų lengvatų skaičių. Taigi po rinkimų laukia nauja mokesčių banga. Programa numato iš kaimyninių šalių pritraukti talentingus žmones, t.y. pripažįstama, kad nėra jokių planų mažinti emigraciją, tačiau bus didinama imigracija. Programoje rašoma: „Sieksime pritraukti talentus iš Baltijos kaimynių, taip pat Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, pasiūlydami puikias sąlygas pradėti verslą bei palengvintas sąlygas jiems ir jų šeimoms gauti vizas ir darbo leidimus. Sieksime, kad Lietuva taptų pirmu pasirinkimu Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos mokslininkams, norintiems įsteigti, kurti bei realizuoti inovacijas Europos Sąjungoje“. Tiesa, numatytos tam tikros priemonės, kaip sustabdyti kai kurių specialistų emigraciją. Pavyzdžiui, žadama stabdyti gydytojų vykimą į užsienį įvedant reikalavimą 3–5 metus atidirbti Lietuvoje arba grąžinti pinigus už mokslą, t.y. verčiant juos keletą metų dirbti pusvelčiui.


Teisinė valstybė, amžiaus vagystė ir kontaktai su KGB

Gintaras Visockas

Viešojoje erdvėje pasirodo patarimų, kaip rinkėjai galėtų susiorientuoti, už kurią partiją jiems protingiausia balsuoti 2012-ųjų rudens rinkimuose. Įvairiausio plauko pranašai sudaro net specialius klausimynus. Esą specialiaisiais klausimynais vadovaujantis įmanoma atskirti, kokia partija sąžiningiausiai gina plačiosios visuomenės interesus. Gal ir prasmingi tokio pobūdžio testai, bet politiniai žaidimai klausiant ir atsakant turi silpnąją pusę. Žodžiai dažnai skiriasi nuo darbų, o darbai – nuo prisiimtų įsipareigojimų. Taip yra ne tik Lietuvoje. Tik pats kandidatas į Lietuvos parlamentą žino, ar jis rimtai nusiteikęs įgyvendinti į kairę ir dešinę dalijamus gražius pažadus. Juk kandidatų nepasodinsi į melo poligrafo kėdę ir neišsiaiškinsi, kiek jų žodžiuose – nuoširdumo. Be to, siekiantys perrinkimo politikai dažnai sugalvoja įvairiausių pasiteisinimų, kodėl per pastaruosius ketverius metus nuveikė žymiai mažiau nei žadėjo. Ir pasiteisinimai ne visuomet iš piršto laužti. Gyvenime pasitaiko visko. Kartais išties itin nepalankiai susiklosto aplinkybės. Ir vis dėlto esama klausimų, kuriais remiantis įmanoma atskirti pelus nuo grūdų. Pavyzdžiui, paskelbus klausimą, ar šiandieninė Lietuva – teisinė valstybė?


„XXI amžiaus“ redakcija išleido 2013 metų katalikų kalendorių. Norintieji įsigyti kreipkitės telefonais:

(8-37) 22 49 42, 20 77 78.

Kaina priklauso nuo perkamų egzempliorių skaičiaus – nuo 25 iki 50 centų.

 

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija