Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE
|
Reklamos kaina - tik 1,00 Lt +
PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją
|
|
Popiežiaus susitikimas
su Artimųjų Rytų jaunimu
Mindaugas BUIKA
|
Benediktą XVI Beiruto oro uoste
sveikina Libano vaikai
|
Išlikimui svarbi parama ir sąmoningumas
Popiežiaus Benedikto XVI vizito Libane metu vykusį
susitikimą su jaunimu galima laikyti didžiausiu tarptautiniu ir
tarpreliginiu įvykiu. Žinoma, rugsėjo 15 dienos renginys turėjo
daug ryškių krikščionybės bruožų: maldos, Šventojo Rašto skaitiniai,
giesmės, jaunųjų katalikų liudijimai, jų padarytas didžiulis iš
mėlynų ir geltonų balionų Švč. Mergelės Marijos rožinis, improvizuotas
jaunimo katekizmo Youcat arabų kalba pristatymas. Kelios dešimtys
tūkstančių jaunųjų maldininkų buvo susirinkę netoli Harisos Dievo
Motinos dangiškosios Libano globėjos šventovės, aikštėje prie
šalies didžiausios katalikų bendruomenės maronitų patriarcho
Bešaros Rahio rūmų. Minėtame susitikime dalyvavo šimtai jaunų musulmonų,
draugiškai ir entuziastingai, netgi pamaldžiai pasitikusių didįjį
susitaikymo skelbėją popiežių Benediktą XVI.
|
|
Nukirsti ne ranką, bet
pagundos šaknį
Kun. Vytenis Vaškelis
Kieti ir nepalaužiamai tvirti Jėzaus žodžiai iš
pirmo žvilgsnio gali atbaidyti tuos, kurie neieško tiesos prasmės,
bet iškart ir kategoriškai atmeta tai, kas, jų išankstiniu manymu,
yra nelogiška. Kai Dievo Sūnus sako, jog žmogui, kurio ranka gundo
nusidėti, reikia ją amputuoti (plg. Mk 9, 43), ne tik pasinaudoja
anuomet žydams būdinga paradoksalia kalbėjimo forma, norėdamas jų
mintis pakreipti į gilesnę dalyko potekstę, bet ir primena, jog
žmogus, įkliuvęs į didelio gundymo tinklus, pats sau gali tapti
nesutaikomu priešu.
|
|
Paminklinė lenta prelatui
Mykolui Krupavičiui
Dr. Aldona Vasiliauskienė
|
Sekmadienį, rugsėjo 23 dieną, Vilniuje, Odminių
gatvėje, ant namo, pažymėto 10-uoju numeriu, Lietuvos kariuomenės
ordinaras vyskupas dr. Gintaras Grušas pašventino memorialinę lentą
prelatui Mykolui Krupavičiui (1885 10 011914 06 131970 12 04).
Paminklinėje lentoje iškalti prel. M. Krupavičiaus testamentiniai
žodžiai: Lietuvi, tebūnie tau pirmaisiais tėvas ir motina, bet
virš jų tebūnie Tau Tavo Tėvynė Lietuva ir įrašas Prelatas Mykolas
Krupavičius 18851970. Šiame name 1918 metais dirbo Lietuvos valstybės
kūrėjai. Paminklinės lentos autorius architektas Mindaugas Kerys
(finansavo Vilniaus miesto savivaldybė). Prel. M. Krupavičiaus vardo
įamžinimo paminklinės lentos iniciatorius Lietuvos partizanų kapelionas
mons. Alfonsas Svarinskas. Labai prasmingas įrašas, liudijantis,
kad šiame name dirbo Lietuvos valstybės kūrėjai, tad reikėtų tikėtis,
kad laikui bėgant, šį Odminių gatvės 10-ąjį namą papuoš ir kita
lenta, skirta Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884 02 031907 06 101926 04 051953 11 08).
|
|
Vėl gaisras bažnyčioje
|
Labiausiai nukentėjo
prie Kulautuvos bažnyčios
pamatų buvusios lentos
Modesto PATAŠIAUS
(Lietuvos rytas) nuotraukos
|
Pirmadienio rytą Kauno rajono Kulautuvos gyventojas
Eduardas Jakutis apie 6 valandą ryto išėjo pasivaikščioti. Jis rytais
mankštinasi žingsniuodamas miestelio gatvėmis. Eidamas pajuto dūmų
kvapą, kuris artėjant prie Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios
vis stiprėjo. Kai priėjo visai arti pastato, išvydo degančią bažnyčios
sieną. Žmogus nubėgo į kleboniją, bet joje nerado tą naktį nenakvojusio
klebono. Tada maždaug 6.40 val. iškvietė Kulautuvos ugniagesius.
Gaisrininkams atvykus, degė bažnyčios siena. Gaisrą pavyko užgesinti
greitai. Apdegė ir nuardyta apie 3 kvadratiniai metrai lauko sienos
apdailos ir rąstų. Prie bažnyčios pamatų buvusios lentos apdegė
labiausiai. Per gaisrą nė vienas žmogus nenukentėjo. Bažnyčia pastatyta
iš medinių rąstų, apkalta dailylentėmis, stogas dengtas skarda.
Neabejojama, kad ji buvo padegta, nes gaisras kilo iš lauko pusės,
o prie sienos aptiktas nuo kaitros išsilydęs plastikinis bakelis.
Juo nusikaltėliai turbūt atsinešė benzino ar kito degaus skysčio
ir šliūkštelėjo ant sienos.
|
|
Vis dažniau teismų
pagalba susidorojama su klanui neįtinkančiais
|
Vilniaus Universiteto
profesorius Vytautas Daujotis
|
Šiandien XXI amžiaus svečias Vilniaus
Universiteto profesorius Vytautas Daujotis. Jį žinome ne tik kaip
Vilniaus Universiteto dėstytoją, profesorių, bet ir kaip ekspertą,
dirbusį Studijų kokybės vertinimo centre, ir principingai pasipriešinusį
nelegalių prorusiškų aukštųjų mokyklų steigimui Lietuvoje. Pretekstas
šiam interviu prof. V. Daujočio sprendimas siekti Seimo nario
mandato. Su juo kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.
|
|
Partijos puola į
mūšį
Pagaliau prieš savaitę sulipdyta valdančiųjų Tėvynės
sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų programa teigia,
kad mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir suteikti daugiau
lengvatų nereikia, tai reiškia, jog ir toliau nepagrįstai bus didinamos
kainos ir paslaugos, kurios ir šiaip kyla kas mėnesį. Taip pat atsisakoma
didinti pelno mokestį. Tokiu būdu suteikiamos nuolaidos milijonieriams
ir kitokiems oligarchams. Pabrėždami, kad nesiūlo įvesti progresinių
mokesčių (t.y. atsisakydami iš daug darbo pajamų gaunančių asmenų
nurėžti didesnę jų dalį per mokesčius), konservatoriai vėlgi yra
turtingųjų pusėje. Kitą vertus jie bent žodžiais pasižada remti
mažas pajamas gaunančius nuskurdintus Lietuvos žmones nuosekliai
didinti neapmokestinamų pajamų dydį, kol jo maksimali suma mažiausiai
uždirbantiems pasieks minimalią algą. Kadangi minėti siūlymai kažkurį
laikotarpį gerokai sumažintų biudžeto įplaukas, konservatorių programa
numato juos kompensuoti, įvedus turto, automobilių mokesčius,
mažinant įvairių socialiai nereikšmingų lengvatų skaičių. Taigi
po rinkimų laukia nauja mokesčių banga. Programa numato iš kaimyninių
šalių pritraukti talentingus žmones, t.y. pripažįstama, kad nėra
jokių planų mažinti emigraciją, tačiau bus didinama imigracija.
Programoje rašoma: Sieksime pritraukti talentus iš Baltijos kaimynių,
taip pat Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, pasiūlydami puikias sąlygas
pradėti verslą bei palengvintas sąlygas jiems ir jų šeimoms gauti
vizas ir darbo leidimus. Sieksime, kad Lietuva taptų pirmu pasirinkimu
Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos mokslininkams, norintiems įsteigti,
kurti bei realizuoti inovacijas Europos Sąjungoje. Tiesa, numatytos
tam tikros priemonės, kaip sustabdyti kai kurių specialistų emigraciją.
Pavyzdžiui, žadama stabdyti gydytojų vykimą į užsienį įvedant reikalavimą
35 metus atidirbti Lietuvoje arba grąžinti pinigus už mokslą, t.y.
verčiant juos keletą metų dirbti pusvelčiui.
|
|
Teisinė valstybė, amžiaus
vagystė ir kontaktai su KGB
Gintaras Visockas
Viešojoje erdvėje pasirodo patarimų, kaip rinkėjai
galėtų susiorientuoti, už kurią partiją jiems protingiausia balsuoti
2012-ųjų rudens rinkimuose. Įvairiausio plauko pranašai sudaro net
specialius klausimynus. Esą specialiaisiais klausimynais vadovaujantis
įmanoma atskirti, kokia partija sąžiningiausiai gina plačiosios
visuomenės interesus. Gal ir prasmingi tokio pobūdžio testai, bet
politiniai žaidimai klausiant ir atsakant turi silpnąją pusę. Žodžiai
dažnai skiriasi nuo darbų, o darbai nuo prisiimtų įsipareigojimų.
Taip yra ne tik Lietuvoje. Tik pats kandidatas į Lietuvos parlamentą
žino, ar jis rimtai nusiteikęs įgyvendinti į kairę ir dešinę dalijamus
gražius pažadus. Juk kandidatų nepasodinsi į melo poligrafo kėdę
ir neišsiaiškinsi, kiek jų žodžiuose nuoširdumo. Be to, siekiantys
perrinkimo politikai dažnai sugalvoja įvairiausių pasiteisinimų,
kodėl per pastaruosius ketverius metus nuveikė žymiai mažiau nei
žadėjo. Ir pasiteisinimai ne visuomet iš piršto laužti. Gyvenime
pasitaiko visko. Kartais išties itin nepalankiai susiklosto aplinkybės.
Ir vis dėlto esama klausimų, kuriais remiantis įmanoma atskirti
pelus nuo grūdų. Pavyzdžiui, paskelbus klausimą, ar šiandieninė
Lietuva teisinė valstybė?
|
|
XXI amžiaus redakcija išleido 2013 metų katalikų
kalendorių. Norintieji įsigyti kreipkitės telefonais:
(8-37) 22 49 42, 20 77 78.
Kaina priklauso nuo perkamų egzempliorių skaičiaus
nuo 25 iki 50 centų.
|
|
|