Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Išnašos

Bažnyčios riteris

Antanas Lesys, Bažnyčios riteris. Skiriama 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį (Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – 240 p.). Tai – istoriko A. Lesio knyga apie kun. Juozo A. Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį dvasininko žūties tyrimą, apie jo atminties įamžinimą. Leidinyje daug medžiagos iš Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA), iš publicistinės bei periodinės spaudos. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir dokumentine medžiaga.

A. Lesys (g. 1952 m.) daug metų mokytojavo Vilnijos krašte, su žmona dirbo Šalčininkų krašte (Turgelių ir Akmenynės lietuviškose mokyklose, o žmona Jovita dirbo ir Poškonių pradinėje). Jis dėstė istoriją ir Šalčininkų lietuviškoje „Lietuvos 1000-mečio“ gimnazijoje. Su gyvenimo drauge apie Vilnijos kraštą, švietimą spausdina straipsnius Lietuvos istoriniame laikraštyje „Voruta“, „Trakų žemė“, dalyvauja „Versmės“ leidyklos rengiamose ekspedicijose, yra parašę straipsnių „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms.

Po Antrojo pasaulinio karo dėl sovietų okupacijos katalikų padėtis Lietuvoje sunkėjo. Bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės, konfiskuotas jos turtas. Siekiant Bažnyčią sunaikinti buvo skaldoma dvasininkijos vadovybė, draudžiama jaunesniems kaip 18 metų dalyvauti liturginėse apeigose (patarnauti šv. Mišiose, giedoti bažnyčios chore, procesijose nešti vėliavas, barstyti gėles), bet koks grupinis vaikų katekizavimas buvo traktuojamas kaip įstatymo pažeidimas. Vyko prievartinė ateizacija, griežta religinio gyvenimo kontrolė. Dauguma sovietinės Lietuvos gyventojų buvo nepatenkinti tokia situacija, bet tik dalis iš jų išdrįso pasipriešinti ir kovoti už dažnai varžomas tikinčiųjų teises. Ryškų pėdsaką pasipriešinimo istorijoje paliko kun. J. Zdebskis.

Kun. Robertas Grigas knygoje ,,Menas gyventi. Pamokslų metmenys“ apie kun. J. Zdebskį rašė: Šalia mūsų dar gyvena daugybė amžininkų, girdėjusių gyvą žodį, jo sakomus pamokslus – ne iš magnetofono įrašų, kurie, beje, dar sovietmečiu, matyt, suvokus išliekamąją jų vertę, slapta buvo dauginami ir egzistencinės tiesos bei nepavergiamos dvasios laisvės išsiilgusiųjų kaip atgaiva klausomi. Prisimenantys kalbėtoją, (...) tikriausiai vėl dvasios akimis išvys tą, sakytum, nedrąsią, nuolankią jo laikyseną, kuriai nieko svetimesnio turbūt nebuvo už aktorišką gestikuliaciją ir dirbtinę pozą; vėl išgirs ramų, niekur neskubantį balsą, čia užuojautos liūdesiu (...) nusidažantį, čia vaikišku humoro džiugesiu nušvintantį, bet vis gilų, sutelktą... (Vilnius, 1997 m.).

Rasa Kalinauskaitė straipsnyje ,,Kas slepia kunigo J. Zdebskio žudikus?“ teigė: Ar ne KGB genas laisvos Lietuvos prokuratūrai sutrukdė ištirti bent vieną sovietmečio disidento žūtį, kurioje savo pėdsaką paliko ši represinė režimo struktūra? Toks klausimas kyla, susipažinus su vienos ryškiausių pasipriešinimo asmenybių – kunigo Juozo Zdebskio – byla ir beviltiškais Laisvės kovotojų prašymais ištirti jo persekiojimą (Lietuvos žinios, 2012 m. Nr. 12–14).

Ses. Birutė Gučaitė išsaugojo gydytojos Genovaitės Drąsutytės dienoraštį ir prisiminimų užrašus. Ten apie kun. J. Zdebskį parašyta: „Sunku apibūdinti žodžiais tokį žmogų, kuris turbūt ruošiamas šventumo garbei...“

Perskaitęs gyd. G. Drąsutytės pranašiškus žodžius knygos autorius A. Lesys dar kartą skaitytojams priminė dvasininko gyvenimo, veiklos ir kančios istoriją, ją parašė remdamasis archyviniais dokumentais, liudininkų pasakojimais, straipsniais ir knygomis bei sukurtais dokumentiniais filmais. Ses. G. Drąsutytė savo prisiminimuose rašė: „Gerai prisimenu, kaip jis kūrė ateities planus apie įstaigą tarp miškų, kur nelaimingosios rastų Dievą ir globą, o kūdikėliai, kurie buvo pasmerkti nematyti saulės, išvystų dienos šviesą, begalinį grožį, Dievo gerumą. Iš vaikelių tikriausiai išaugtų ne vienas šventasis, didvyris... Tėvelis (kun. J. Zdebskis – aut. past.) sakydavo: „Jei Dievas leistų, amžinybėje norėčiau būti mergaičių, ypač nelaimingųjų, globėju... Aš taip kasdien meldžiu šito...“

Tikimės, kad kun. J. Zdebskio maldos buvo išklausytos ir nelaimingosios – paniekintos, suvedžiotos, atstumtos, pažemintos, besilaukiančios bei nutraukusios neštumą – gali melsti kunigo Juozo užtarimo...

Knygos autorius nesistengė komentuoti kun. J. Zdebskio veiklos, jo persekiojimo, KGB jam panaudotos spec. priemonės ir tragiškų kunigo mirties aplinkybių. Pateikta informacija padės patiems skaitytojams atlikti kun. J. Zdebskio nudeginimo ir žūties tyrimą.

Autorius dėkingas kun. J. Zdebskio bendražygiui, šios knygos rėmėjui, garbės kanauninkui Vytautui Juozui Vaičiūnui.

Knygos tiražas – 4000 egzempliorių.

Jovita Niūniavaitė-Lesienė

Knygą „Bažnyčios riteris“ pigiau galima įsigyti „XXI amžiaus“ redakcijoje. Kaina – 8 Lt. Siunčiant paštu – 10 Lt.

© 2012 „XXI amžius“