2012 m. spalio 12 d.    
Nr. 38
(2013)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Kronika

Lietuvos katalikų protestas prieš italų režisieriaus spektaklį

Edvardas Šiugžda

Protesto prieš italų
režisieriaus spektaklį dalyviai
prie Lietuvos nacionaliniame
dramos teatro su plakatais

Praėjusios savaitės trečiadienį, kai jau buvoparengtas mūsų skelbimas apie būsimą Castelluccio spektaklio boikotą irprotestą prieš jį (šis kvietimas buvo išspausdintas spalio 5-ąją),nežinojome, kad tokiai protesto formai jau rengiasi katalikų jaunimas.Ir tai buvo šaunu – Lietuvos ateitininkai, bent jų aktyvioji dalis,išreiškė savo nepritarimą krikščioniškus simbolius negerbiančiam


Kronika

Dvasinė degradacija sunaikins ir mūsų valstybę

Lietuvoje jau ilgą laiką nerimsta aistros dėl skandalingai išgarsėjusio italų režisieriaus Romeo Kastelučio spektaklio „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“, kuris neseniai buvo atvežtas demonstruoti mūsų šalies žiūrovams. Spaudoje, radijo bei televizijos laidose netrūko komentarų šia tema. Iš jų teko išgirsti, kad per Europą valkiojamas dvasinis šlamštas sulaukė griežtos ir neigiamos visuomenės reakcijos bei gausybės protestuojančiųjų reikalavimų uždrausti rodyti šį niekingą vaidinimą.


Išnašos

Bažnyčios riteris

Antanas Lesys, Bažnyčios riteris. Skiriama 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį (Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – 240 p.). Tai – istoriko A. Lesio knyga apie kun. Juozo A. Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį dvasininko žūties tyrimą, apie jo atminties įamžinimą. Leidinyje daug medžiagos iš Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA), iš publicistinės bei periodinės spaudos. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir dokumentine medžiaga.


Išnašos

Neplanuota knyga – mąstančiai visuomenei

Europos Parlamento nario, profesoriaus Vytauto Landsbergio knygos „Rezistencijos pradžia. 1941-ųjų Birželis: dokumentai apie šešių savaičių laikinąją Lietuvos Vyriausybę“ sutiktuvės Signatarų namuose

Europos Parlamento narys profesorius
Vytautas Landsbergis pristato
knygą „Rezistencijos pradžia.
1941-ųjų Birželis: dokumentai
apie šešių savaičių Laikinąją
Lietuvos Vyriausybę“

Šią knygą autorius parašė išgirdęs Laikinosios Lietuvos Vyriausybės kritikų pasisakymus, nes sujaudino laikinosios vyriausybės vadovo, literatūros mokslininko Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio pelenų parvežimas į Lietuvą ir dalies inteligentų protestai, kodėl pelenai laidojami su valstybės ir Bažnyčios pagarba. Antisovietinės ir antinacinės rezidencijos dalyvio, politiko ir visuomenės veikėjo, buvusio Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo J. Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikai 2012 m. gegužę amžinam poilsiui atgulė Kaune, Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje.


Išnašos

Kauno Sąjūdžio pirmininkas pristatė Vilijampolės metraštį 

Dr. Raimundas Kaminskas

Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas spalio 1 dieną Kauno „Ąžuolo“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje pristatė leidinį „Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės“. Pastebėtina, kad iki susiformuojant šiuolaikiniam Šilainių mikrorajonui, ši teritorija buvo Vilijampolės dalimi.

2012 metais sukanka 360 metų, kai didysis LDK etmonas Jonušas Radvila pakvietė į savas žemes dešiniajame Neries ir Nemuno krante atvykti amatininkus, pirklius ir taip 1652 metais sudarė sąlygas kurtis būsimam Vilijampolės (Vilijopolio, Vilijanburgo) miesteliui. Šiemet taip pat sukanka 130 metų kai Vilijampolėje pradėjo veikti rabinų ir žemesniųjų žydų dvasininkų seminarija – viena iš garsiausių Ješivų XIX amžiuje. Šiemet taip pat sukanka 80 metų kaip buvo pastatyta laikinoji (Vilijampolės) Šv. Juozapo bažnyčia.


Išnašos

Averkų šeimos dueto knyga – daina Tėvynei

Knygos „Daina tėvynei
Lietuvai“ viršelis

Prieš išeidamas į amžinybę Vilniaus krašto šviesulys, šimtus straipsnių paskelbęs publicistas, buvęs politinis kalinys, beveik dešimtmetį kalėjęs Buchtos ir Karagandos lageriuose, Petras Averka savo žmonai Stasei Gaidytei-Averkienei ištarė testamentinius žodžius: „Susimildama išleisk Lietuvai mano straipsnių knygą“.

Būdama pati nepailstanti publicistė, savo akiratyje aprėpianti ne tik Vilniaus kraštą, bet bei savo rašiniais atsiliepianti į lietuvių kultūros reiškinius visoje Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse Baltarusijoje, paskutinį velionio Petro prašymą ištesėjo. Neseniai pasirodė Stasės Gaidytės-Averkienės publicistikos rinkinys „Daina tėvynei Lietuvai“, kurį išleido leidykla „Žuvėdra“, spausdino UAB „Ciklonas“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija