Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Atlaiduose paminėjo medinės koplyčios 200 metų sukaktį

Irena Juozaitienė

Grupė atlaidų organizatorių ir svečių po šv. Mišių su kunigais

Aukštosios Fredos bei aplinkinių vietovių dvarų valdytojų Juozo ir Liudvikos Godlevskių asmenybes įkūnijo operos solistė Raimonda Tallat-Kelpšaitė ir akompaniatorius Rytis Cinauskas, kairėje – klebonas g. kan. Robertas Bruzga

Dabartinė Veiverių Šv. Liudviko bažnyčia

VEIVERIAI. Kiekvienais metais rugpjūčio pabaigoje Veiveriuose švenčiami tituliniai Šv. Liudviko atlaidai. Šiemet jie buvo ypatingi: iškilmingai paminėta pirmosios medinės koplyčios (bažnyčios) 200 metų sukaktis. Šventiškai išpuoštoje bažnyčioje visi susirinkusieji – parapijiečiai ir svečiai – jautė ne tik gilią liturginę dvasią, kurią skleidė šv. Mišias aukojantis kun. Vilius Sikorskas, bet ir nusikėlė į 200 metų istorinę praeitį. Prieš šv. Mišias parapijos klebonas g. kan. Robertas Bruzga trumpai apžvelgė Veiverių bažnyčios istoriją, su pagarba paminėjo čia tarnavusius kunigus: F. Rinkevičių, J. Dielininkaitį, P. P. Bulvičių, A. Vebeliūną, V. Dumčių, J. Šalčių, prel. M. Krupavičių. Su iškilminga procesija atkeliavo ir tų laikų Aukštosios Fredos bei aplinkinių vietovių dvarų valdytojai Juozas ir Liudvika Godlevskiai, kurių asmenybes įkūnijo operos solistė Raimonda Tallat-Kelpšaitė ir akompaniatorius Rytis Cinauskas. Trumpoje inscenizacijoje išryškėjo pagrindinis grafų Juozapo ir Liudvikos įnašas į Veiverių parapijos tikinčiųjų gyvenimą. Juozapas Godlevskis, vadintas liaudies tribūno vardu, leido valstiečiams anksčiau išsipirkti iš baudžiavos, rūpinosi žmonių dvasiniu gyvenimu. Pasisakė už katalikybę, 1812 metais pastatė koplyčias Garliavoje (tuo metu pavadinta Godleva) ir Veiveriuose. Per šv. Mišias giedojo operos solistė R. Tallat-Kelpšaitė ir bažnyčios choras. Toje maldos, muzikos ir gėlių erdvėje visi pasijuto pakylėti ir jautė tikrąją šv. Mišių dvasią. Joms baigiantis buvo pagerbtas ir pasveikintas čia 20 metų klebonu dirbęs kun. Kazimieras Skučas. Už ilgametę tarnystę ir nuveiktus šioje parapijoje darbus jam dėkojo parapijiečiai, Veiverių bendruomenių, politinių kalinių ir tremtinių atstovai bei kiti svečiai. Taip pat už gražią iniciatyvą dvasinėje veikoje buvo padėkota dabartiniam klebonui g. kan. R. Bruzgai, kuris, negailėdamas savęs, nuoširdžiai telkia vietos bendruomenę, jai padedant tvarko ir puošia ne tik bažnyčią ir šventorių, bet ir kleboniją. Šventės dalyviai negalėjo nesižavėti skoningai gėlėmis ir žalumynais išpuoštais altoriais, visa žaliuojančia ir žydinčia švaria aplinka. Klebonas savo tarnystėje ieško naujesnių ir įvairesnių veiklos formų. Visos didžiausios šventės nepraeina be profesionalių atlikėjų bei meninių kolektyvų pagalbos, prisideda ir mokyklų saviveiklininkai.

Po iškilmių kunigai, bendruomenių atstovai ir svečiai žiūrėjo filmą apie grafų Godlevskių gyvenimą. Paskui susėdo prie bendro vaišių stalo, dalijosi pasiekimais, džiaugsmais ir rūpesčiais, planavo tolimesnius darbus, gražinant Veiverių bažnyčią, talkinant klebonui kanauninkui Robertui dvasinėje, kultūrinėje bei ūkinėje veikloje. Visi kalbėjusieji pabrėžė bendrystę, savitarpio supratimą bei pagalbą gražinant Veiverių kraštą ir puoselėjant dvasines vertybes. Klebonas g. kan. R. Bruzga nuoširdžiai padėkojo visiems už pagalbą ruošiantis šventei ir bendradarbiavimą parapijos reikaluose.

Prienų rajonas
Jono IVAŠKEVIČIAUS nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“