2012 m. spalio 19 d.    
Nr. 39
(2014)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Žaliakalnyje atidengtas atminimo žymuo

Atminimo žymuo apie partizanų
vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago
ir jo žmonos Birutės
Mažeikaitės-Ramanauskienės areštą

Renginio dalyviai

Minėjime dalyvavo gausus būrys jaunimo
Zenono ŠIAUČIULIO nuotraukos

Spalio 12-ąją Kaune iškilmingai paminėtos Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo žmonos, partizanės Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės arešto 56-osios bei partizanų vado sušaudymo 55-osios metinės. Šia proga partizanų suėmimo vietoje, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankryžos Žaliakalnyje, buvo atidengtas atminimo žymuo (autorius skulptorius Stasys Žirgulis). Jį pašventino Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas dekanas mons. Vytautas Grigaravičius.

1956 m. spalio 12 d., po partizaninėje kovoje praleistų dvylikos metų, KGB operacijos metu Kaune, Kampo gatvėje, buvo suimtas Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) gynybos pajėgų vadas generolas A. Ramanauskas-Vanagas ir jo žmona partizanė B. Mažeikaitė-Ramanauskienė.

„Šiandien prisimindami Lietuvos partizanų vado ir jo žmonos areštą bei partizanų vado sušaudymą, atverčiame vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos puslapių. Antrosios Sovietų Sąjungos okupacijos pradžioje visos jėgos buvo sutelktos palaužti lietuvių tautą dvasiškai. A. Ramanauskas-Vanagas buvo partizanas idealistas, viena šviesiausių pokario ginkluotos rezistencijos asmenybių. Tautos kova dėl laisvės yra amžina vertybė ir ji buvo pagrindinė A. Ramanausko-Vanago ir jo žmonos Birutės gyvenime. Prisimindami partizanų auką, nepamirškime, kokia brangi mums – lietuviams – yra laisvės kaina“, – atidengimo ceremonijos metu sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ragino jaunąją kartą neužmiršti istorijos pamokų ir savo tautos didvyrių.

A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimu džiaugėsi ir didžiavosi jų dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė: „Tėvelių suėmimą prisimenu kaip juodžiausią savo gyvenimo etapą. Visada žinojau, kad jų svajonė – matyti Lietuvą laisvą. Nors ir labai skaudi netektis prarasti tėvus, tačiau žinau, kad jų auka prisidėjo prie laisvės atgavimo, tegul ir po šitiek daug metų. Atminimo žymuo apie tai primins visiems“.

Ramanauskų šeimos paieškai ir likvidavimui KGB skyrė ypač daug dėmesio. Nuolatinė operatyvinė grupė buvo sudaryta iš kvalifikuočiausių KGB darbuotojų. Vien tik 1956 metais užverbuota 30 agentų, papildomai atnaujintas ryšys su 20 agentų, kurie prieš tai buvo išbraukti iš agentūrinių sąrašų. A. Ramanausko-Vanago paieškoms vadovavo Rainių budelis, KGB 4-osios valdybos vadovas Petras Raslanas ir tos pačios valdybos antrojo skyriaus vadovas Nachmanas Dušanskis. A. ir B. Ramanauskus išdavė KGB agentas Antanas Urbonas, kurio slapyvardis – „Žinomas“. Po suėmimo partizanai iš karto išvežti į Vilniaus KGB kameras. Lietuvos ypatingajame archyve esantys dokumentai liudija apie tokius barbariškus kankinimus, kokių nėra buvę Europoje nuo inkvizicijos laikų. Partizanų vadas po pirmųjų kelių tardymo valandų labai sunkios būklės buvo nugabentas į kalėjimo ligoninę, apgydytas ir dar beveik metus fiziškai bei moraliai kankintas.

1957 m. lapkričio 29 d. A. Ramanauskas sušaudytas Vilniuje. Palaikų paslėpimo vieta nežinoma. A. Ramanausko-Vanago žmona Birutė po žiauriausių kankinimų politinės kalinės golgotas ėjo lageriuose atšiaurioje Kemerovo srityje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija