Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Pozicija
Rinkimų
    pradžiamokslis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Popiežius pradėjo Tikėjimo metus

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI atvyksta į Tikėjimo metų atidarymo iškilmės šv. Mišias Romos Šv. Petro aikštėje

Bažnyčiai patikėta misija

Popiežiaus Benedikto XVI vadovaujamas Tikėjimo metų atidarymas sutapo su dviem įvykiais, ženklinančiais šios istorinės iniciatyvos prasmingumą, – Vatikano II Susirinkimo (1962–1965) penkiasdešimtmečio minėjimu ir naujajam evangelizavimui skirta Vyskupų Sinodo asamblėja. Jos bendras uždavinys – gaivinti Susirinkimo dokumentuose išreikštą pastoracinį siekį vesti dialogą su šiuolaikiniu pasauliu ir skelbti Kristų vis labiau bedieviška tampančioje tradicinėje krikščioniškoje terpėje. Tikėjimo metų atidarymo iškilmė Romos Šv. Petro aikštėje vyko spalio 11 dieną, kai Bažnyčios liturginiame kalendoriuje švenčiama Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, motinystė. Prieš tai Šventasis Tėvas apsilankė didžiojoje Loreto Dievo Motinos šventovėje, meldė jos globos ir užtarimo naujojo evangelizavimo iniciatyvos sėkmei.

Tikėjimo metų atidarymo šv. Mišias, dalyvaujant minioms maldininkų, tarp kurių buvo žymių politikos, mokslo ir meno atstovų, socialinių darbuotojų ir katechetų su savo globotiniais (ligoniais ir neįgaliaisiais) bei auklėtiniais (jaunais žmonėmis), kartu su Popiežiumi koncelebravo šimtai Bažnyčios hierarchų: 80 kardinolų, 8 patriarchai, vadovaujantys vienybėje su Roma esančioms Rytų Katalikų Bažnyčioms, 191 arkivyskupas ir 104 vyskupai, – dabar vykstančio Sinodo tėvai ir nacionalinių vyskupų konferencijų pirmininkai. Taip pat buvo 15 iš keliasdešimt dar gyvų Vatikano II Susirinkimo dalyvių bei pagrindiniai ekumeninio bendradarbiavimo partneriai: Stačiatikių Bažnyčios vadovas Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I ir Anglikonų Bažnyčios vadovas Kenterberio arkivyskupas Rovanas Viljamsas. Visus juos nuoširdžiai pasveikinęs Benediktas XVI sakytoje homilijoje pabrėžė, kad šio šventimo pagrindinis tikslas yra ne istorinis minėjimas, bet didžiojo dvasinio sąjūdžio pratęsimas ir vystymas vadovaujantis vidiniu apaštališkuoju troškimu „skelbti Kristų individams ir visoms tautoms Bažnyčios piligrimystėje žengiant istorijos keliais“.

Kol išauš amžinybės valanda

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai Evangelijoje pagal Morkų 10 skyriuje Jėzus visiems suprantamais žodžiais paaiškino apie savo mokinių  asmeninio atsižadėjimo vaisius ir apie savo neišvengiamą kančią bei prisikėlimą, kuriam iš Jo mokinių galėjo kilti pagunda vienu šokiruojančios godulystės rankos mostu atsainiai numoti į tai, ką jie ką tik buvo išgirdę? Ne tik du Mokytojo sekėjai – Jokūbas ir Jonas, – kurie dėl garbėtroškos užsimanė Jį prašyti įtakingiausių „postų“ amžinybėje, bet ir visi kiti apaštalai, supykę ant jų, savo širdyje puoselėjo tokias pat ambicingas užmačias.

Žaliakalnyje atidengtas atminimo žymuo

Atminimo žymuo apie partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės areštą

Spalio 12-ąją Kaune iškilmingai paminėtos Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo žmonos, partizanės Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės arešto 56-osios bei partizanų vado sušaudymo 55-osios metinės. Šia proga partizanų suėmimo vietoje, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankryžos Žaliakalnyje, buvo atidengtas atminimo žymuo (autorius skulptorius Stasys Žirgulis). Jį pašventino Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas dekanas mons. Vytautas Grigaravičius.

Rodantis tautai kelią

Prof. Ona Voverienė

Prof. Vytautas Landsbergis kalba per paminklo savo seneliui Jonui Jablonskiui atidarymo iškilmes Griškabūdyje Vido Venslovaičio nuotrauka

Vakar, spalio 18 dieną, minėjome Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininko, dainuojančios Sąjūdžio revoliucijos vyriausiojo dirigento, mokslininko muzikologo ir dailėtyrininko prof. Vytauto Landsbergio 80-ąsias gimimo metines.

V. Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. akių gydytojos Onos Jablonskytės ir žymaus to meto architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio šeimoje. 1949 metais baigė Juozo Gruodžio muzikos mokyklą, po metų – Kauno 1-ąją (dabar „Aušros“) vidurinę mokyklą. Įstojo ir sėkmingai baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Mokėsi A. Dvarionienės fortepijono klasėje.

Seimo rinkimų rezultatai

Suskaičiavus balsus daugiamandatėje apygardoje (t.y. toje, kurioje balsuojama už partinius sąrašus), daugiausia mandatų (17) Seime gauna Darbo partija, už kurią balsus atidavė 19,84 proc. rinkėjų. Socialdemokratai, būdami antri, gauna 15 mandatų. Jais pasitikėjo 18,38 proc. rinkėjų. Trečioje vietoje – Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, už kuriuos daugiamandatėje apygardoje balsavo 15,06 proc. rinkėjų, jie Seime turėtų gauti 13 vietų. Už Liberalų sąjūdį balsavo 8,57 proc. rinkėjų, už „Drąsos kelią“ – 7,98 proc. Abi šios partijos Seime turės po 7 mandatus. 7,31 proc. rinkėjų balsavo už „Tvarką ir teisingumą“, tad ši partija Seime turės 6 mandatus. 5,83 proc. rinkėjų balsus atidavė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA), ši partija Seime turės 5 mandatus. Kitos rinkimuose dalyvavusios partijos 5 proc. barjero neperžengė ir savo atstovų per daugiamandatės apygardos sąrašą Seime neturės. Galima pasakyti, kur penki lietuviai pešasi, ten laimi lenkas.

Išmokime analizuoti savas klaidas

Gintaras Visockas

Štai ir paaiškėjo, kokios politinės jėgos artimiausius ketverius metus dirbs Lietuvos parlamente. Beje, šie Seimo rinkimai nepateikė didelių sensacijų. Naujajame parlamente didelę įtaką turės tos pačios jėgos, kurios rimtus politinius svertus buvo įgijusios dar prieš ketverius metus. Įtakingiausi politinių intrigų žaidėjai lieka konservatoriai, darbiečiai ir socialdemokratai – sisteminės, jau ne vieną kadenciją Seime dirbančios politinės partijos. O prie ko glausis „Drąsos kelio“ partija, Eligijaus Masiulio liberalai, tvarkiečiai ar Lenkų rinkimų akcijos atstovai, – ne tiek svarbu. Nepamirškime, jog valdžią iškovojusi opozicija dažnai elgiasi labai panašiai, kaip iki tol elgdavosi jų aršiai kritikuota valdančioji dauguma, nes kiekviena valstybė turi kokių nors amžinų, nesikeičiančių politinių ir ekonominių tikslų, kurie nekinta, kurių neįmanoma pamiršti, bet tuos darbus būtina atlikti, jei tik į valdžią atėjusiems, žinoma, rūpi savos, o ne svetimų valstybių interesai. Teisūs tie, kurie ragino balsuoti už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, esą palaikydami konservatorius duotume jiems galimybę užbaigti pradėtus grandiozinius darbus bei leistume ištaisyti bent jau grubiausias klaidas. Bet teisūs ir tie, kurie mano, jog konservatorių, susidūrusių akis į akį su išties sudėtinga ekonomine krize, veikloje būta per mažai socialinio solidarumo ir jautrumo. Ir tai – nei klaida, nei nesusipratimas. Tai – sąmoningas konservatorių pasirinkimas atstovauti būtent turtingų ir labai turtingų socialinių grupių interesus. O ten, kur itin mažai socialinio solidarumo bei jautrumo, – milžiniška emigracija, gili depresija, netikėjimas šalies ateitimi. Tereikia atidžiau įsižiūrėti į Darbo ir socialinių santykių instituto atliktas analizes, ir konservatorių bei krikščionių demokratų klaidos – kaip ant delno. Ekonominė krizė smogė ne tik Lietuvai, bet lietuvių tautos emigracija, nedarbas ir senėjimas – vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Tokį lietuvių tautos nuopuolį galima aiškinti įvairiai, bet akivaizdu tai, kad ekonominės krizės naštą 2008–2012 metais konservatoriai su savo politiniais sąjungininkais užkėlė būtent ant finansiškai prasčiausiai besiverčiančių žmonių pečių. Įžvalgesnės valstybės elgėsi priešingai – krizei įsisiautėjus labiau engė milijonierius. Štai kur slypi pagrindinė lietuviškosios emigracijos priežastis. Štai už ką premjeras Andrius Kubilius nusipelnė griežtos kritikos ir pasmerkimo. Taigi turėtume suprasti ir tuos, kurie norėjo, jog A. Kubiliaus vadovaujami dešinieji dar ketverius metus vadovautų Vyriausybei bei pagrindinėms ministerijoms, ir tuos, kurie galutinai nusivylė konservatorių ekonomine politika.

Postai jau dalijami?

Partijos „Drąsos kelias“ lyderė Neringa Venckienė balsuoti atėjo tikėdamasi gerų rezultatų Modesto Patašiaus („Lietuvos rytas“) nuotrauka

Praėjus pirmajam Seimo rinkimų turui Darbo partija, socialdemokratai bei partija „Tvarka ir teisingumas“ suskubo pareikšti ketinančios formuoti valdančiąją daugumą. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas pasibaigus pirmajai rinkimų dienai teigė, kad „tvarkiečiai“, Darbo partija ir socialdemokratai jau prieš rinkimus yra aptarę, kurias ministerijas norėtų pasidalinti. R. Paksas taip pat neatmetė galimybės, kad prie trijų partijų koalicijos galėtų prisijungti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) arba Liberalų sąjūdis. Apie liberalų dalyvavimą būsimojoje kairiųjų koalicijoje kalbėjo ir V. Uspaskichas, teigęs, kad naują valdančiąją koaliciją gali sudaryti ir daugiau negu trys partijos, o jis pats asmeniškai labiausiai norėtų, kad joje būtų Liberalų sąjūdis. Jis „nematąs problemų ir su lenkais“, kurie yra „visiškai normalūs, pragmatiški žmonės, su kuriais galima dirbti“. Tačiau netrukus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas europarlamentaras V. Tomaševskis pareiškė, kad LLRA turi daug abejonių, ar verta bendradarbiauti su Darbo partijos lyderiu. Esą daug priekaištų šiai partijai yra dėl rinkėjų papirkinėjimo, dėl neetiškos rinkimų kampanijos, – teigė V. Tomaševskis. Matyt, jį yra įžeidusi V. Uspaskicho pasakyta frazė, kad „Lietuvos lenkų problema yra pernelyg išpūsta“.