Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Maironio pėdsakais

Maironio parkas tapo puošmena ir susibūrimo vieta

Sigitas GUDŽIŪNAS

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino paminklą iškiliam tautos sūnui – poetui dvasininkui prel. Jonui Mačiuliui Maironiui. Kairėje – Raseinių klebonas kun. Vytautas Paukštis

Paminklas Maironiui

Parko atidarymo dalyviai. Antroje eilėje dešinėje – skulptorius Tadas Gutauskas

Spalio 6-ąją, šeštadienį, Raseiniuose atidarytas Maironio parkas. Nors dangus šventei ir nebuvo palankus, vis prapliupdavo šaltas lietus, nepaisant to, parko atidarymo iškilmės prasidėjo kaip ir buvo planuota – 15 valandą. Į renginį atvyko didelis būrys garbingų svečių: Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Raseinių dekanato kunigai, Raseinių rajono savivaldybės vadovai ir darbuotojai, seniūnai, rajono Tarybos nariai, įmonių, organizacijų vadovai, kaimo bendruomenių pirmininkai ir keli šimtai raseiniškių. Ties Kultūros centru, prie tako į Maironio parką, tautiniais rūbais pasipuošę moksleiviai laikė simbolinę parko atidarymo juostą, o ją perkirpo rajono savivaldybės meras Remigijus Ačas, mero pavaduotojas Sigitas Vaičius ir visuomeninio judėjimo „Rasai“ pirmininkas, rajono Tarybos narys Jordanas Kenstavičius. Renginio vedėjas, Kultūros centro darbuotojas Edgaras Juška pakvietė svečius ir miestelėnus prie paminklo Maironiui, kuris buvo pastatytas J. Kenstavičiaus iniciatyva ir lėšomis. Raseinių miesto parkui Lietuvos poeto ir dvasininko Jono Mačiulio-Maironio vardas buvo suteiktas mero R. Ačo iniciatyva, o J. Kenstavičius pasiūlė jame pastatyti Lietuvos dainiui ir krikščioniškų vertybių skleidėjui atminti paminklą. Todėl atidengti skulptūrą buvo suteikta garbė jo mecenatams – visuomeninio judėjimo „Rasai“ atstovams – J. Kenstavičiui ir Vidai Ačienei, bei Raseinių rajono garbės piliečiui, poetui Marcelijui Martinaičiui. „Šiandien mus čia susirinkti pašaukė Maironis, po daugelio metų grįžęs į Raseinius, į tą vietą, kuri jam seniai skirta“, – sakė poetas M. Martinaitis. Anot jo, čia bus ta vieta, pro kurią niekas negalės praeiti abejingas, stebimas Maironio žvilgsnio, kuris klaus, primins, kalbins, o kartais ir gėdins. Lietuvos literatūros dainiaus J. Mačiulio-Maironio paminklą pašventino Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius. Raseinių rajono savivaldybės meras R. Ačas ir paminklo mecenatas, rajono Tarybos narys J. Kenstavičius paminklo autoriui, skulptoriui Tadui Gutauskui įteikė padėką ir gėlių puokštę, o Jungtinis Lietuvos choras, vadovaujamas raseiniškio vadovo Gražvydo Jegnoro, sugiedojo poeto Maironio giesmę „Lietuva brangi“.

Toliau parko atidarymo iškilmės persikėlė prie parke pastatytos didžiosios scenos. Pirmasis Maironio parko atidarymo šventėje sveikinimo žodį tarė Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius. Jis sakė, jog Raseinių kraštas jam yra kaip gimtieji namai. „Dažnai pravažiuodavau pro šį parką, kuris atrodė liūdnokai, – kalbėjo ganytojas. – Todėl sveikinu visus, kurie ėmėsi šios gražios iniciatyvos Maironio parką padaryti labai gražų. Ir ačiū už Maironio skulptūrą. Šis poetas yra be galo brangus visiems Lietuvos žmonėms. Tačiau ypač brangus jis yra Raseinių krašto žmonėms. Mums, dvasininkams, katalikams, jis brangus ne tik kaip poetas, bet ir kaip prelatas, kaip daug nusipelnęs Bažnyčiai“. Pasak arkiv. S. Tamkevičiaus, Maironis – prisikėlimo šauklys. Jo nuopelnai yra didžiuliai, ypač tuomet, kai Lietuva XIX amžiaus pabaigoje kėlėsi naujam gyvenimui.

„Dar kartą ačiū Jums visiems. Tegyvuoja Raseinių kraštas ir šis gražus parkas. Tegu visi, kas čia apsilankys, pajunta Maironio dvasią. Dvasią, kuri šaukė žmones į laisvę. Ši Maironio dvasia šiandien reikalinga ne tik čia susirinkusiems, bet ir visai Lietuvai“, – sakė Kauno arkivyskupas.

Meras R. Ačas sakė, jog šiandien jis labai džiaugiasi, kad Raseinių miestas pasipuošė dviem vertingomis dovanomis: Maironio skulptūra, kuri pastatyta už privačių asmenų lėšas, ir parku, kuris nuo 2011 metų vadinamas Maironio parku. „Prisimenu, kaip J. Kenstavičius prieš penkerius metus pasakė, kad šitą parką reikia atnaujinti, – kalbėjo meras. – Tada daugumai mūsų ta jo idėja dar nebuvo labai suprantama: parke auga medžiai, žolė, yra takeliai. Atrodė, ir ko gi daugiau jam bereikia. Tačiau šiandieninis parko vaizdas nuo ankstesnio skiriasi kaip diena nuo nakties. Ir žinoma, kad ateityje jis bus dar gražesnis, bus nuolat prižiūrimas“. Meras neslėpė, jog parko rekonstrukcija iš valdančiosios daugumos pareikalavo nemažai nervų ir kantrybės, kadangi buvo labai politizuota, beje, kaip ir daugelis kitų gerų darbų... „Norėtųsi, kad parkas būtų mūsų visų turtas. Kai šiandien ryte atvažiavau ir pamačiau, kiek gamtos stichija – uraganinis vėjas – privartė medžių, šakų, tai vaizdas buvo liūdnas, bet kai visi puolėme ir sutvarkėme, supratau, kad Maironio parkas yra mūsų visų turtas“, – sakė Raseinių meras į parko atidarymo šventę susirinkusiems žmonėms ir palinkėjo, kad jame rastų prieglobstį bei dvasios ramybę ir jaunas, ir senas, kad visi iš jo išeitų pailsėję ir geros nuotaikos.

Parko atidarymo šventėje žodį tarė pensininkė mokytoja Valerija Rimkienė, kuri daug sveikatos ir jėgų atidavė tam, kad Maironio tėviškė Bernotuose būtų išsaugota ir prižiūrėta. „Maironio vardą išgirdau ankstyvoje vaikystėje iš tėvelio. Todėl, kai likimas lėmė patekti į Pikčiūnų septynmetę mokyklą, tą patį rudenį su penkta klase atėjau į Pasandravį. Čia dar radome stovintį Maironio namą, nors jau gerokai apgriuvusį. Radome ir Astrauskų dvarininkų sodintą darželį, kurį paskutiniai dvaro gyventojai buvo pavertę sąvartynu. Tuomet jame pamatėme ir pailgą žemės kauburėlį, šalia kurio rūtelėmis buvo parašyta: „Čia gimė Maironis“, – prisiminė V. Rimkienė. – Neslėpsiu, tuomet mes labai susigraudinome ir davėme tokį pasižadėjimą-priesaiką: kad mūsų Pikčiūnų septynmetė mokykla neleis Maironio užmiršti“. Anot mokytojos V. Rimkienės, jau nuo kitos dienos ji su mokiniais pradėjo tą „Maironio užmiršimą arti“ ir arė daug metų... „Noriu labai padėkoti savo mažulėliams ir jų tėvams, geriesiems pirmininkams, jau į amžinybę iškeliavusiems – Alfonsui Galubickui, Stasiui Brazauskui ir ypač Jonui Saurasai, kuris motociklu mane išvežiojo po visą Lietuvą ieškant poeto Maironio giminių ir buvusių jo mokinių, – kalbėjo V. Rimkienė. – Kartu noriu iš visos širdies padėkoti rajono savivaldybei ir ypač rajono merui, kuris šiandien Raseinių rajone daro tikrai milžiniškus darbus. Visi matome, jog žmonės jais atsidžiaugti negali. Jis taip pat rūpestingai dabar prižiūri ir Maironio gimtinę, ir Pasandravį“.

Renginyje kalbėjęs visuomeninio judėjimo „Rasai“ pirmininkas, rajono Tarybos narys J. Kenstavičius sakė, jog labai džiaugiasi ir didžiuojasi, kad yra raseiniškis. Kad augo krašte, kur gimė Lietuvos dainius Maironis, poetas M. Martinaitis ir kiti garbūs vyrai. „Geriausi mūsų darbų vertintojai yra žmonės. Dabar tiek dieną, tiek vakarais matau, kad Maironio parke renkasi ir jaunimas, ir vyresni žmonės. Todėl džiaugiuosi, kad jis jau tapo ne tik Raseinių puošmena, bet ir susibūrimo vieta, vienijančia visus raseiniškius, – kalbėjo J. Kenstavičius. – Anksčiau miesto parke buvo šabakštynas, o dabar sutvarkyta, graži aplinka. Naudodamasis proga norėčiau padėkoti visiems mūsų mieliems raseiniškiams, kurie prisidėjo prie visų mūsų idėjų įgyvendinimo. Tik jūsų dėka įgyvendinti šitie visi projektai, kadangi mes visą laiką jautėme jūsų pagalbą ir palaikymą“. J. Kenstavičius padėkojo Raseinių rajono garbės piliečiui, poetui M. Martinaičiui, kuris pasiūlė idėją – parke pastatyti paminką garsiajam kraštiečiui poetui ir kunigui Jonui Mačiuliui-Maironiui, ir darbų vykdytojai – UAB „Bilderis“, kurios žmonės dirbo ypač pasiaukojamai.

Liaudies patarlė sako, jog skoniui ir grožiui nėra draugų. Todėl nieko stebėtina, kad jau atsirado žmonių, kuriems Maironio skulptūra yra... per maža. Raseinių rajono garbės pilietis, poetas M. Martinaitis neslepia, jog tokios žmonių kalbos jį gerokai nustebino. Anot jo, Maironio biustas yra nepaprastai gražus, kadangi jį sukūrė labai geras skulptorius, portretistas T. Gutauskas.

„Šio skulptoriaus visi darbai yra be priekaištų, – teigė poetas M. Martinaitis.– O tokios žmonių kalbos rodo tik viena, – kad didybės manija, atėjusi nuo sovietinių laikų, žmonių sąmonėje dar gyvuoja ir šiandien“. Pasak Raseinių rajono garbės piliečio M. Martinaičio, nors paminklai Leninui, Spalio revoliucijai buvo statomi dideli ir didingi, bet jie mums buvo svetimi. Jie baugino ir nekvietė prieiti. Maironio paminklas jaukus, jo mastelis artimas žmogui, todėl gali prieiti, perskaityti veido bruožus. Netgi įmanomas žmogaus kontaktas su tuo paminklu. „Mano nuomone, toks skulptoriaus T. Gutausko sprendimas yra teisingas, – tikino poetas. – Juk Maironis – mūsų tautos dainius, dvasingas poetas. Jis visiems mums yra artimas. Tai nėra kažkoks stabas, paminklas diktatūrai. Tai paminklas mūsų tautos dainiui“. M. Martinaitis pabrėžė, kad paminklui vieta surasta labai gera. Jis iš įvairių parko vietų yra gerai matomas.

Raseiniai
Autoriaus nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“