Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Laikas ir žmonės

Rodantis tautai kelią

Prof. Ona Voverienė

Prof. Vytautas Landsbergis kalba per paminklo savo seneliui Jonui Jablonskiui atidarymo iškilmes Griškabūdyje Vido Venslovaičio nuotrauka

Vakar, spalio 18 dieną, minėjome LietuvosAtkuriamojo Seimo pirmininko, dainuojančios Sąjūdžio revoliucijosvyriausiojo dirigento, mokslininko muzikologo ir dailėtyrininko prof.Vytauto Landsbergio 80-ąsias gimimo metines.

V. Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. akiųgydytojos Onos Jablonskytės ir žymaus to meto architekto VytautoLandsbergio-Žemkalnio šeimoje. 1949 metais baigė Juozo Gruodžio muzikos

Kronika

Fotografijų parodoje – budistų šventovės

Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2) veikia žymaus, ketvirtą fotografavimo dešimtmetį skaičiuojančio menininko, keliautojo ir poeto Pauliaus Normanto fotografijų paroda „Keturios Budos pėdos. Keturi šventi miestai“. Penkiolikoje ekspedicijų po Tibetą, Himalajus, Indiją, Tailandą, Mianmarą, Butaną ir kitas valstybes dalyvavusio Pauliaus Normanto fotografijų fonde – daugiau nei 110 tūkst. darbų. Parodos atidaryme vilniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę susipažinti su pasaulio budistams šventomis vietomis – Lumbiniu, Bodhgaja, Sarnathu ir Kušinagara, išgirsti menininko kelionių įspūdžius, akis į akį pabendrauti su autoriumi. Šį pavasarį, remdama žinomo keliautojo iniciatyvą, Vilniaus miesto savivaldybė įsteigė viešąją įstaigą – Azijos menų centrą, kuris ir surengė šią parodą. Ji veiks iki lapkričio 8 dienos.

Kronika

Apie istoriją, atmintį ir dabartį

Rudenėjančios gamtos sekmadienį (rugsėjo 9 dieną) Kauno choralinėje („OHEL JAKOV“) sinagogoje vyko parodų ciklo „Istorija. Atmintis. Dabartis“ trijų dalių ekspozicijos baigiamasis renginys. Šis ciklas buvo skirtas apžvelgti Lietuvos piliečių žydų istoriją ir dabartį. Jo rengėja – Kauno žydų religinė bendruomenė (vadovas Mauša Bairakas), projekto autorė – Kristina Mačiulaitytė, rėmėja – Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. Parodas pristatė žydų kultūros paveldo tyrinėtoja Asia Gutermanaitė. Baigiamojoje parodoje klavišiniu instrumentu – jamaha klavianole – virtuoziškai grojo Natanas Bairakas.

Retro

Kūrybai paskirtas gyvenimas

(Tęsinys. Pradžia nr. 37) 

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

M. Katiliūtei, kaip ir daugumai jaunosios kartos menininkų, nepatiko P. Kalpoko ir kitų seno, konservatyvaus „sukirpimo“ dailininkų, anuomet dėsčiusių Meno mokykloje, reikalavimai. Buvo akcentuojamas medžiagiškumas, diktatiškumas, erdvė ir giluma. Pradedantiesiems nebūdavo aiškinamos impresionistų teorijos. Medžiagiškumą, ypač erdvinį, giluminį sprendimą, formos modeliavimą jie priešpastatydavo spalvinei problematikai. Tačiau sustabdyti ekspresionizmo proveržių tarp jaunųjų dailininkų nepavyko. Auganti nauja menininkų karta neapsiribojo vien tautinėmis formomis. Naujų estetinių orientyrų buvo ieškoma moderniojoje Europoje. Lietuviai siekė susipažinti su daugiatautės kultūros lobiais, tad maištingai nusiteikusius menininkus traukte traukė senojo palikimo griovimo, kovos bei atsinaujinimo patosas.

Maironio pėdsakais

Maironio parkas tapo puošmena ir susibūrimo vieta

Sigitas GUDŽIŪNAS

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino paminklą iškiliam tautos sūnui – poetui dvasininkui prel. Jonui Mačiuliui Maironiui. Kairėje – Raseinių klebonas kun. Vytautas Paukštis

Spalio 6-ąją, šeštadienį, Raseiniuose atidarytas Maironio parkas. Nors dangus šventei ir nebuvo palankus, vis prapliupdavo šaltas lietus, nepaisant to, parko atidarymo iškilmės prasidėjo kaip ir buvo planuota – 15 valandą. Į renginį atvyko didelis būrys garbingų svečių: Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Raseinių dekanato kunigai, Raseinių rajono savivaldybės vadovai ir darbuotojai, seniūnai, rajono Tarybos nariai, įmonių, organizacijų vadovai, kaimo bendruomenių pirmininkai ir keli šimtai raseiniškių. Ties Kultūros centru, prie tako į Maironio parką, tautiniais rūbais pasipuošę moksleiviai laikė simbolinę parko atidarymo juostą, o ją perkirpo rajono savivaldybės meras Remigijus Ačas, mero pavaduotojas Sigitas Vaičius ir visuomeninio judėjimo „Rasai“ pirmininkas, rajono Tarybos narys Jordanas Kenstavičius. Renginio vedėjas, Kultūros centro darbuotojas Edgaras Juška pakvietė svečius ir miestelėnus prie paminklo Maironiui, kuris buvo pastatytas J. Kenstavičiaus iniciatyva ir lėšomis. Raseinių miesto parkui Lietuvos poeto ir dvasininko Jono Mačiulio-Maironio vardas buvo suteiktas mero R. Ačo iniciatyva, o J. Kenstavičius pasiūlė jame pastatyti Lietuvos dainiui ir krikščioniškų vertybių skleidėjui atminti paminklą. Todėl atidengti skulptūrą buvo suteikta garbė jo mecenatams – visuomeninio judėjimo „Rasai“ atstovams – J. Kenstavičiui ir Vidai Ačienei, bei Raseinių rajono garbės piliečiui, poetui Marcelijui Martinaičiui. „Šiandien mus čia susirinkti pašaukė Maironis, po daugelio metų grįžęs į Raseinius, į tą vietą, kuri jam seniai skirta“, – sakė poetas M. Martinaitis. Anot jo, čia bus ta vieta, pro kurią niekas negalės praeiti abejingas, stebimas Maironio žvilgsnio, kuris klaus, primins, kalbins, o kartais ir gėdins. Lietuvos literatūros dainiaus J. Mačiulio-Maironio paminklą pašventino Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius. Raseinių rajono savivaldybės meras R. Ačas ir paminklo mecenatas, rajono Tarybos narys J. Kenstavičius paminklo autoriui, skulptoriui Tadui Gutauskui įteikė padėką ir gėlių puokštę, o Jungtinis Lietuvos choras, vadovaujamas raseiniškio vadovo Gražvydo Jegnoro, sugiedojo poeto Maironio giesmę „Lietuva brangi“.

Maironio pėdsakais

Prie paminklo nevysta gėlės

Bronius VERTELKA

Tytuvėniškė Ona Kalasauskienė, pasakojusi apie geradarį Tadą Kalasauską

Maironis mėgo gražias Tytuvėnų apylinkes ir dažnai svečiuodavosi pas kleboną kun. Antaną Jančiauską, bičiulius Sofiją ir Eugenijų Riomerius Tytuvėnėlių dvare netoli Tytuvėnų. Čia jis lankėsi ir prieš savo mirtį. Dailininkė Sofija Riomerienė 1924 metais nutapė poeto portretą, Maironis ta proga jai parašęs eilėraštį.

Tytuvėnų centre – Maironio vardu pavadinta gatvė. Šalia jos, skverelyje, greta bernardinų vienuolyno ir bažnyčios ansamblio, – paminklas žymiam poetui, prelatui dr. Jonui Mačiuliui-Maironiui. Kūrinio fundatorius – tytuvėniškis Tadas Kalasauskas, autorius – skulptorius D. Lukoševičius. Kartą Maironis stebėjo vaikų rodytą spektaklį, kuriame vaidino ir T. Kalasauskas. Maironiui patikęs jo vaidinimas ir berniukui už tai jis padovanojęs 5 litus. Jau tada mokinys pažadėjo už tuos pinigus ateityje pastatyti Maironiui paminklą...