|
Rinkimų kampanija persikėlė į bažnyčias...
Sudargo parapiją (Vilkaviškio vyskupija) kažkas šmaikščiai pavadino Lietuvos kamčiatka. Ši parapija ribojasi su Nemunu ir Karaliaučiaus kraštu. Taigi važiuoti toliau nėra kur. Jau kuris laikas parapija gyveno be savo klebono. Po tragiškos buvusio klebono Dariaus Sruoginio žūties Sudargo parapiją aptarnavo kaimyninių parapijų kunigai.
Sudargiečiai su nekantrumu laukė dienos, kuomet vyskupas skirs šiai parapijai naują kleboną. Pagaliau laukta diena atėjo. Tai buvo rugsėjo 30-oji. Prisirinko pilna bažnytėlė. Tokio gausaus maldininkų antplūdžio šios sienos seniai nebuvo mačiusios. Visi su meile ir viltimi laukė pasirodančio klebono.
Jaunas, malonios išvaizdos, energingas, gražaus balso tembro kunigas Vitalijus Golinas, atrodė, bus ne tik geras oratorius, bet ir puikus giesmininkas (tai kunigo darbe labai svarbu), tad tikintiesiems teikė daug gražių vilčių.
Bet vos tik prisistatęs parapijiečiams ir perskaitęs vyskupo Rimanto Norvilos skiriamąjį raštą kunigas Vitalijus pradėjo rinkimų kampaniją. Pristatė vienos partijos kandidatą į Seimą, kuris su savo komanda (iš anksto rezervuotose vietose) jau sėdėjo bažnyčioje. Nors savo pristatymo kalboje naujasis klebonas žadėjo būti nešališkas ir visiems vienodai teisingas, bet jau po keliolikos minučių šis mitas buvo sugriautas. Prieš šv. Mišias, po pamokslo ir po šv. Mišių buvo be pertraukos liaupsinama viena partija, jos neklystantys lyderiai ir minėtas kandidatas, besibalotiruojantis toje apygardoje, buvo pristatomas vos ne kaip šventasis (aš nepažįstu jo, bet lig šiol gyvenime nebuvo tekę sutikti žmogaus, darančio tiek gerų darbų. Ačiū Dievui, kad tokių yra!).
Neminėsiu šios partijos pavadinimo, nes tai būtų dar viena reklama. Tiek galiu pasakyti, kad tai nebuvo Krikščionių demokratų partija, už kurią daugelis tikinčiųjų balsuos.
Aš nugyvenau ne vieną dešimtmetį besilankydama bažnyčioje, bet tokios aršios agitacijos dar neteko girdėti. Daugelis tą dieną buvusių Sudargo bažnyčioje labai pasipiktino. Silpnesnės sveikatos žmonėms pakilo kraujospūdis. Ir kokia gali būti malda, kai kiekviena nervų ląstelė virpa! Juk žmonės, gausiai susirinkę išklausyti šv. Mišių, tapo vienos partijos įkaitais. Galima išjungti radiją, televizorių, neiti į susitikimus ar paprasčiausiai iš jų išeiti. O bažnyčia? Kažkaip neįprasta išeiti nesibaigus visoms apeigoms. Nors kunigas Vitalijus sakė, kad nebus nei fizinės, nei moralinės prievartos, bet naudoti susirinkusius į bažnyčią kaip įkaitus ir brukti politinę nuomonę moralinis smurtas!
Labai būtų įdomu sužinoti, kas, kam ir kiek sumokėjo už šią kampaniją? Labai būtų įdomu išgirsti Bažnyčios poziciją šiuo klausimu.
Birutė DVYLAITIENĖ
Sudargas, Šakių rajonas
Redakcijos prierašas. Norisi šį laišką, išreiškiantį skaitytojos nuomonę, papildyti. Be reikalo taip užsipuolamas naujasis Sudargo klebonas ir koneveikiamas neįvardintos partijos kandidatas. Manome, kad jis tikrai yra tikintysis ir tikrai priimtinas katalikų bendruomenei. Sprendžiant klausimą, ar Sudargo klebonas pasielgė teisėtai, reikėtų, pirmiausia, atsižvelgti į tai, ar toji bažnyčioje pristatyta partija turėjo visas galimybes reklamuotis, kaip tai gali Seime rankų pakėlimu sau milijonines lėšas iš biudžeto (t. y. iš visų mūsų, mokesčių mokėtojų, mokamų mokesčių) pasiskyrusios didžiosios (vadinamosios parlamentinės) partijos. Jeigu tai buvo jokių lėšų iš biudžeto negavusi partija, tai būtų netgi būtina, kad Bažnyčia, kaip bendruomenė, siekianti teisingumo, paremtų jokių lėšų neturinčią partiją ir jos kandidatą ir suteiktų bent galimybę jį pristatyti. Juk taip būtų parodytas dėmesys jokių lėšų negaunančiai partijai ir jos kandidatui bei pareikštas teisėtas priekaištas didžiosioms partijoms, rodančioms visišką mažųjų partijų ignoravimą. Kaip nors pagelbėti parapija turėtų tada, jeigu kandidatas yra katalikų bendruomenės narys. Sprendžiant iš laiško, tikrai nebuvo reklamuojama krikščionių demokratų partija (taip skaitytoja įvardina tą partiją). Jei tai yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), žinoma, kad ji yra tikrai apdovanota didelėmis biudžeto lėšomis ir savo reklamai išleido keletą milijonų litų. Iš kitos pusės, už šią partiją tikrai nebalsuoja, kaip tikina skaitytoja, dauguma tikinčiųjų. Patikrinę rinkimų rezultatų suvestinę, nesunkiai įsitikinome, kad Šakių rinkimų apygardoje tikrai ne visi tikintieji, ir net ne dauguma balsavo už TS-LKD, o tik 15 proc. rinkėjų (o jeigu dėmesin priimtume ir visą rinkėjų skaičių, tai už ją balsavo tik 7,5 proc. visų rinkėjų). Už Darbo partiją ir socialdemokratus kažkodėl balsavo net arti 44 proc. manome, kad ir didelė dalis tikinčiųjų (priežastis reikėtų išanalizuoti). Beje, už neseniai atsiradusią partiją Drąsos kelias Šakių rinkimų apygardoje balsavo 7,68 proc., taigi tik labai mažai atsiliko nuo Lietuvos vidurkio 7,98 proc.
© 2012 XXI amžius
|