Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Pozicija
Rinkimų
    pradžiamokslis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Postai jau dalijami?

Partijos „Drąsos kelias“ lyderė Neringa Venckienė balsuoti atėjo tikėdamasi gerų rezultatų Modesto Patašiaus („Lietuvos rytas“) nuotrauka

Praėjus pirmajam Seimo rinkimų turui Darbo partija, socialdemokratai bei partija „Tvarka ir teisingumas“ suskubo pareikšti ketinančios formuoti valdančiąją daugumą. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas pasibaigus pirmajai rinkimų dienai teigė, kad „tvarkiečiai“, Darbo partija ir socialdemokratai jau prieš rinkimus yra aptarę, kurias ministerijas norėtų pasidalinti. R. Paksas taip pat neatmetė galimybės, kad prie trijų partijų koalicijos galėtų prisijungti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) arba Liberalų sąjūdis. Apie liberalų dalyvavimą būsimojoje kairiųjų koalicijoje kalbėjo ir V. Uspaskichas, teigęs, kad naują valdančiąją koaliciją gali sudaryti ir daugiau negu trys partijos, o jis pats asmeniškai labiausiai norėtų, kad joje būtų Liberalų sąjūdis. Jis „nematąs problemų ir su lenkais“, kurie yra „visiškai normalūs, pragmatiški žmonės, su kuriais galima dirbti“. Tačiau netrukus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas europarlamentaras V. Tomaševskis pareiškė, kad LLRA turi daug abejonių, ar verta bendradarbiauti su Darbo partijos lyderiu. Esą daug priekaištų šiai partijai yra dėl rinkėjų papirkinėjimo, dėl neetiškos rinkimų kampanijos, – teigė V. Tomaševskis. Matyt, jį yra įžeidusi V. Uspaskicho pasakyta frazė, kad „Lietuvos lenkų problema yra pernelyg išpūsta“.

V. Uspaskichas vengė atsakyti, ar jis norėtų tapti premjeru, taip pat, jei Darbo partija laimėtų rinkimus, ar neprieštarautų šį postą užleisti partijos kolegai. Anot partijos vadovo, į tokius klausimus atsakyti bus galima tik po antrojo rinkimų turo. V. Uspaskichas teigė sutinkąs su socialdemokratų pasiūlymu, kad premjero, finansų ministro ir užsienio reikalų ministrų postai turėtų priklausyti tai pačiai partijai. Tačiau konkrečius Darbo partijos kandidatus įvardinti jis atsisakė. V. Uspaskichas taip pat nenorėjo vertinti ir kaltinimų Darbo partijai, kad šios atstovai kai kuriose rinkimų apylinkėse pirko balsus. „Niekaip nevertinu. Užsiiminės teisėsauga ir nustatys“, – sakė V. Uspaskichas. Paklaustas, kaip vertina galimą kalinių balsų pirkimą konkrečiai Lukiškių kalėjime, partijos lyderis taip pat išsisuko nuo atsakymo. Jis teigė nemanąs, kad Darbo partijos „juodosios“ buhalterijos byla sukliudytų jam dirbti Vyriausybėje ir pakartojo, kad šioje byloje jam iškelti kaltinimai – nepagrįsti. Teismas esą aiškinasi tik tai, ar V. Uspaskichas  žinojęs apie „juodąją“ buhalteriją, o jis esą ne tik nežinojo, bet išvis netiki, kad tokia buvo. „Į teismą aš vaikščiojau kaip į darbą“, – sakė V. Uspaskichas.

Darbo partijos pozicija dėl atominės elektrinės, jo teigimu, nesikeičia: partija pasisako už atominę energetiką, bet konkretų konservatorių pateiktą projektą galės vertinti tik tuomet, kai bus aišku, kiek tai kainuos ir ar apsimokės. Jis teigė, kad po poros metų galėtų būti surengtas naujas referendumas – tada atominės elektrinės kaina bus žinoma tiksliau. Su Rusija, pasak V. Uspaskicho, bus siekiama bendrauti pragmatiškai. „Mes atidirbinėsime gerus santykius, pragmatiškus santykius. Tai turi būti daroma. Bet nesvarbu, kokie būtų itin naudingi interesai ekonomikai, tai neturi būti daroma Lietuvos suvereniteto sąskaita“, – teigė jis. Bendraudama su „Gazprom“, pasak Darbo partijos lyderio, Lietuva turi siekti, kad dujų kaina būtų ne didesnė, negu moka Latvija ir Estija.

Dėl naujos vyriausybės formavimo besiderančios opozicinės jėgos – Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) bei partija „Tvarka ir teisingumas“ – sudarė bendradarbiavimo antrajame Seimo rinkimų ture susitarimą. Tai reiškia, kad šios trys partijos išreiškia paramą viena kitos kandidatams, kurie antrajame ture grumsis su konservatoriais, liberalais, „Drąsos kelio“ ar kitų politinių jėgų kandidatais.

Politologų nestebina, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai užėmė trečiąją vietą – jų  manymu, šios partijos atžvilgiu buvo galima tikėtis protesto balsavimo ir rezultatai galėjo būti gerokai blogesni. Konservatorius palaikė nuolatinis jų elektoratas, kuris, deja, balsavo už tuos pačius valstybės vystymosi rezultatus – už nedarbą, plačiųjų sluoksnių skurdą, emigraciją, besaikį mokesčių didinimą, biurokratinės valdininkijos įsigalėjimą. Stiprus konservatorių elektoratas dar gali sustiprinti TS-LKD pozicijas, ir todėl po antrojo rinkimų rato gali atsirasti kita koalicijos galimybė – ją formuotų Darbo partija, konservatoriai bei Liberalų sąjūdis, ypač jei „darbiečiai“ mandatų skaičiumi nusileistų socdemams ir nenorėtų būti jaunesnieji koalicijos partneriai. Premjeras A. Kubilius labai dėkingas Prezidentei už paramą, kurią ji prieš pat rinkimus išreiškė jo vadovaujamai vyriausybei. Vyriausybės vardu premjeras dėkojo Prezidentei už pagalbą – esą daugelis Vyriausybės darbų būtų buvę „neįmanomi be to konstruktyvaus bendradarbiavimo“. Paklaustas, kaip vertina savo šansus išlikti premjero poste po Seimo rinkimų, A. Kubilius atsakė užtikrintai ir pusiau juokais: „99 procentų, – sakė Vyriausybės vadovas. – Jeigu rimtai, tai tikrai nesiimu prognozuoti.“ Sykiu jis nepraleido progos pakritikuoti politinius oponentus. Premjero nuomone, opozicinės partijos neatrodo pajėgios tęsti finansinio stabilumo bei energetinės nepriklausomybės politiką. Paklaustas, kurios tai partijos, A. Kubilius teigė, kad tai „pagrindinės“ opozicinės jėgos, bet konkrečių partijų nenurodė.

„Drąsos kelio“ rinkimų štabo vadovas Valdas Vasiliauskas sakė, kad „Drąsos keliui“ buvo sutrukdyta siekti mandatų, nes jiems ir kitoms mažosioms partijoms nebuvo suteikta galimybė naudotis valstybės finansais, ką sau pasiskyrė parlamentinės partijos. Tad  „Drąsos kelio“ rezultatai „fantastiški“, lyginant su Liberalų sąjūdžio, „turėjusio daugybę lėšų ir galėjusio naudotis administraciniais resursais“. Tiesa, Liberalų sąjūdis, kaip ir „Drąsos kelias“, dar gali iškovoti mandatų vienmandatėse apygardose. Esamais duomenimis partija „Drąsos kelias“ surinko 7,88 proc. balsų ir taip pat kaip Liberalų sąjūdis jau gavo 7 vietas parlamente pagal partijų sąrašus.

© 2012 „XXI amžius“