|
Pradėjome Tikėjimo metus
Spalio 11 dieną visame katalikų pasaulyje pradėti Tikėjimo metai. Šią dieną šv. Mišias aukojo ne tik Šventasis Tėvas Romoje, bet ir vietinių Bažnyčių ganytojai savo katedrose. Tikėjimo metų atidarymas buvo švenčiamas ir visose Lietuvos vyskupijose.
Vilniuje, kartu su arkivyskupijos ganytoju kardinolu Audriu Juozu Bačkiu, Tikėjimo metus atidarė Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, šv. Mišias aukojęs kartu su kardinolu ir Vilniaus arkivyskupijos kunigais. Šv. Mišių homilijoje nuncijus ragino Tikėjimo metais nukreipti širdis į nukryžiuotąjį Jėzų. Turime melsti tikėjimo ir gyventi šventųjų bendrystėje, sakė nuncijus, ypač tų, kurie suspindėjo Lietuvos istorijos danguje. Tik tikėjimo dėka galima surasti ramybę su Dievu. Nuncijus pastebėjo, kad šių dienų pasaulyje žmonės suprato tikėjimo vertę, nes matė, kokios pasekmės, kai žmogus pamiršta Dievą, kai egoizmas iškeltas aukščiau už Jį, kai rūpinamasi labiau turėti nei būti. Tad Tikėjimo metais mes esame raginami net ir sunkiais momentais neprarasti vilties horizonto, atrasti tikėjimo kelionę ir praeiti pro tikėjimo vartus.
Spalio 11 dieną 11 val. Tikėjimo metai pradėti švęsti Kauno Arkikatedroje. Pro didžiąsias šventovės duris prie didžiojo altoriaus atėjo gausi, daugiau kaip 80 arkivyskupijoje, jos parapijose, institucijose tarnaujančių kunigų, Kauno kunigų seminarijos klierikų procesija, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Arkikatedroje buvo gausu tikinčiųjų, daug jaunų žmonių, seserų vienuolių, bažnytinių institucijų, organizacijų darbuotojų. Šiose šv. Mišiose dėkosime Dievui už tikėjimo dovaną, sakė arkivysk. S. Tamkevičius. Jis paragino melsti Viešpatį malonės, kad Tikėjimo metais visų ir vyskupų, ir kunigų, ir pašvęstojo gyvenimo narių, ir kiekvieno tikinčiojo tikėjimas būtų atnaujintas, kad kiekvieno tikėjimo kelionėje būtų žengtas žingsnis į priekį. Lygiai prieš 50 metų darbą pradėjo Vatikano II Susirinkimas, kurio laukė visas katalikiškas pasaulis, laukė Šventosios Dvasios dvelksmo ir Bažnyčios atnaujinimo, vėliau homilijoje sakė arkivyskupas, savo mintimis sugrąžindamas į tą metą, kai Bažnyčia Lietuvoje, už geležinės uždangos, gaudavo apie šį ypač svarbų Bažnyčios Susirinkimą labai mažai informacijos, o jame negausiai dalyvavę mūsų atstovai parveždavo iš Romos tik nematytų Lietuvoje gražių rožinių. Tačiau, pasak ganytojo, kaip neįmanoma užtvenkti upės bėgimo, taip nesustabdoma buvo Susirinkimo dvasia ją pradėjome justi Dievo žodžio liturgijoje ėmę vartoti lietuvių kalbą, vėliau Lietuvoje pasirodė ir Vatikano II Susirinkimo dokumentai. Homilijoje atkreiptas dėmesys, jog Tikėjimo metai, kuriais, beje, minimas ir Katalikų Bažnyčios katekizmo išleidimo 20-metis, labiausiai skirti kiekvieno tikinčiojo dvasinei pažangai, tikėjimo augimui. Tikėjimas, tarsi garstyčios grūdelis, pasėtas per Krikštą, yra Dievo dovana, bet jis neauga savaime, tam reikia ir žmogaus pastangų. Visų dvasiniam augimui reikia ir Šventojo Rašto, Vatikano II Susirinkimo, Katalikų Bažnyčios katekizmo studijų, o labiausiai draugystės su Viešpačiui. Ji pasiekiama per nuoširdžią kasdienę maldą, neretai praktikuojamą Sutaikinimo sakramentą, ypač dažną ir vaisingą Eucharistijos šventimą, ragino arkivyskupas S. Tamkevičius.
Spalio 11 dieną Telšių Katedroje 12 val. buvo aukojamos šv. Mišios, jas koncelebravo Telšių vyskupijos kunigai, kurių tą dieną susirinko daugiau nei 100, kartu meldėsi Telšių kunigų seminarijos klierikai, gausus tikinčiųjų būrys. Šv. Mišioms, kurias koncelebravo Telšių vyskupo augziliaras vysk. Linas Vodopjanovas OFM, vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Jis pabrėžė evangelizavimo svarbą šių dienų pasaulyje ir priminė, jog Tikėjimo metai sutaps su Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejumi, kuriam Telšių vyskupija jau dabar ruošiasi. Pamokslą šv. Mišių metu pasakė vysk. L. Vodopjanovas OFM. Jis kalbėjo apie Bažnyčios prigimtį, bendruomeniškumo svarbą ir tikėjimo liudijimo būtinybę. Tikėjimo metai laikas, kurį būtina kuo geriau išnaudoti Gerosios Naujienos skelbimui šių dienų pasaulyje. Po šv. Mišių su 68-uoju gimtadieniu buvo sveikinamas Telšių vyskupas J. Boruta SJ, kuris gimęs būtent spalio 11-ąją. Telšių ganytoją kunigų vardu sveikino Šilalės dekanato dekanas, klebonas kan. Algis Genutis, Telšių miesto meras Vytautas Kleiva, Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių Vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai. Visi sveikintojai linkėjo Telšių ganytojui stiprybės ir ištvermės sunkioje bei atsakingoje misijoje, o visus sveikinimus vainikavo skambus Ilgiausių metų...
Vilkaviškio vyskupijos tikintieji spalio 11 dieną Tikėjimo metus pradėjo švęsti Vilkaviškio Katedroje 18 val. šv. Mišiose, kurioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, drauge koncelebravo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, dekanai, vicedekanai, kanauninkų kapitula bei gausus būrys vyskupijos kunigų. Drauge su Vilkaviškio parapijos tikinčiaisiais meldėsi vyskupijos katalikiškų institucijų vadovai bei bendradarbiai, seserys vienuoės bei katalikai pasauliečiai. Prieš šv. Mišias buvo giedama Palaimintojo Jurgio Matulaičio litanija, kuri priminė, kad baigiasi Palaimintajam skirti metai ir atsiveria kitų Tikėjimo metų vartai. Vyskupas R. Norvila paminėjo, kad Tikėjimo metai skirti autentiško ryšio su Dievu atnaujinimui.
Tuomet himno žodžiais buvo kreipiamasi į Šventąją Dvasią, kuri visuomet vadovauja Bažnyčiai. Po himno buvo giedami keturi maldavimai, prašant Viešpatį, kad vyskupijos tikintieji sugebėtų pasisemti lobių iš Tikėjimo metų lobyno, kad Dievas padėtų sustiprinti visų tikėjimą. Homilijoje vysk. R. Norvila citavo Pal. J. Matulaičio dienoraščio ištrauką, kurioje dėkojama Dievui už tikėjimo malonę ir pabrėžiama, kad be tikėjimo nieko brangesnio nėra. Ganytojas kvietė, pasibaigus Pal. J. Matulaičiui skirtiems metams, nepamiršti šio didžio žmogaus, bet pasinaudoti jo, Vilkaviškio vyskupijoje gimusio, augusio, brendusio, užtarimo malda. Vyskupas kvietė visus jungtis į įvairias iniciatyvas, kurios padeda išgyventi glaudesnį ryšį su Dievu ir Bažnyčia. Kvietė nuolat žvelgti į Viešpatį, klausant maloningų Jėzaus žodžių.
Šiaulių vyskupijoje Tikėjimo metai pradėti spalio 11 d. 11 val. šv. Mišiomis Šiaulių Katedroje. Šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis kartu su visais vyskupijos kunigais. Iškilmėse dalyvavo keli Seimo nariai, Šiaulių meras Justinas Sartauskas, savivaldybės atstovai. Joms pasibaigus visi rinkosi naujojoje vyskupijos Pastoracinio centro salėje. Jautėsi pakili nuotaika. Susirinkusiuosius pasveikino Šiaulių vyskupas E. Bartulis ir Šiaulių miesto meras. Tikėjimo metus švęsti bičiuliškai, kreipiantis vieniems į kitus broli, sese, kvietė krikščioniškasis bardas Arūnas Raudonius. Jis dalijosi tikėjimo įžvalgomis, atliko giesmes pritardamas gitara. Įsigilinti į Tikėjimo svarbą, suvokti esmę ir malonę padėjo rodomas Maria Amatos Calo filmas apie Chiarą Luce Badano Nuostabus planas. Pasidalinti savo nuostatomis tikintieji galėjo prie arbatos puodelio po renginio prasidėjusios agapės metu.
Panevėžio Katedroje Tikėjimo metai pradėti 12 val. šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Drauge meldėsi 40 kunigų ir gausiai susirinkę tikintieji. Giedojo Panevėžio Katedros choristai, vadovaujami vargonininko Antano Šauklio. Pamoksle vyskupas sakė, kad per Tikėjimo metus stengsimės kuo daugiau atsiverti tikėjimui, vis daugiau gilintis: nagrinėti Šventąjį Raštą, Katekizmą, Vatikano nutarimus. Šiandien širdį liečia nuolatinis Popiežiaus rūpestis žmogumi. Jis ypač pabrėžia ne ekonominę, o moralinę krizę. Žlungant tikėjimui, žlunga moralė ir žmoniškumas. Štai pirmojo amžiaus liudijimas: Bitinijos krikščionys, kai imperatorius draudė jiems melstis sekmadienio šv. Mišiose, ėjo į kančią ir mirtį dėl šventadienio. Pasaulyje yra milijonai kankinių dėl tikėjimo. Jokia prievarta negali jo sunaikinti. Vyskupas citavo poeto eiles: Šitokios kulkos dar neišrastos, kurios tikėjimą gali užmušti. Tad kodėl gi žmonės praranda tikėjimą? Piktos jėgos nepaprastai gudrios. Jos bando sugriauti visus autoritetus, ir tada žlunga tikėjimas. Autoritetai dabar griaunami dar labiau nei tarybiniais laikais. Dabar literatūra, dailė Jėzų Švenčiausiąjį vaizduoja nuodėmingą. Ir Popiežius niekinamas žiniasklaidoje. Pasak vyskupo, viso to tikslas sugriauti autoritetus, įtikinti, ypač jaunus žmones, kad nieko nėra švento. Tada kyla klausimas, ar reikia kryžių, šventų paveikslų..? Vyskupas prisiminė daug diskusijų sukėlusį Romeo Castellucci spektaklį Apie Dievo sūnaus veido koncepciją, kuriame niekinamas Kristaus veidas. Ganytojo nuomone, šis iššūkis pažadino ir suvienijo tikinčiuosius. Vyskupas kaip pavyzdį kitiems iškėlė protestavusius prieš Jėzaus veido niekinimą ir aktyviai, korektiškai gynusius savo tikėjimo vertybes ateitininkus bei išreiškė susirūpinimą dėl spektaklyje dalyvavusių vaikų, sakydamas, kad nedoras veiksmas įduoti vaikui į rankas, kad mestų į kažką. Kas laukia Lietuvos ir pasaulio, kai griaunami visi autoritetai? Jau ir Europos Parlamente buvo svarstoma, kad Krikščionybė labiausiai persekiojama religija pasaulyje. Ko labiausiai reikia Bažnyčiai, mūsų dvasiai, kad skleistume tikėjimo dvasią, žmoniškumą? Visų pirma reikia maldos. Padės ištverti tik malda, adoracija, rožinis. Marijai turime pavesti gelbėti tikėjimą, teigė ganytojas.
© 2012 XXI amžius
|