|
Skandalas, silpninantis valstybę
Edvardas Šiugžda
Tai, ką paskutiniu metu atskleidė internetinė žiniasklaida (visų pirma Audriaus Nako ir Šarūno Puidoko vadovaujama svetainė ekspertai.eu), pasirodė sunkiai įtikėtina Lietuvoje. Ir veltui premjeras Andrius Kubilius, NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas ar pati to skandalo herojė Seimo pirmininkė Irena Degutienė atsiriboja nuo kovo pabaigoje įvykusio pokalbio įrašo, po to neigia, dar vėliau vadina tai purvinomis rinkimų juodosiomis technologijomis (A. Kubilius). Nenuginčijamai aišku: nepriklausomoje Lietuvoje vyksta totalinis sekimas, ir jo įkaitai yra žmonės nuo paprastų anų laikų disidentų iki šių laikų aukščiausių valstybės pareigūnų. Sekami tik dešiniosios pakraipos žmonės, o kairiųjų atstovai tik jų kriminalinės veiklos atvejais. Tad galime drąsiai pasakyti, kad privažiavome liepto galą. Juk akivaizdu, kad, reikalui esant, bet kuris iš mūsų visuomeniškai ar politiškai aktyvus pilietis būna sekamas ar įtariamas. Ir kaltas čia ne visuomenininkas aktorius Audrius Nakas, kurį A. Anušauskas jau demaskuoja kaip kažkokios priešiškos partijos Drąsos kelias atstovą (ši partija, matyt, išsigandusi bręstančio ir vis kylančio skandalo, atsiribojo nuo jo padaryto įrašo), o kagėbizacijos ir korupcijos persmelkta visa nepriklausomos Lietuvos politinė struktūra. A. Nakas (irgi priverstas pripažinti savo kaltę, nes liberalas E. Masiulis paslapčių atskleidimu apkaltino buvusį I. Degutienės patarėją D. Stanciką, už tai pastarojo buvo visai teisingai pavadintas niekšu) tik parodė, kokia neleistina veikla vyksta valstybėje. Tai tikrai negali būti slepiama.
|
|
Saugumietiškos intrigos
Gintaras Visockas
Sensacingiausiu pastarųjų dienų įvykiu tikriausiai reikėtų laikyti į viešumą patekusį konfidencialų Seimo pirmininkės pokalbį. Atkreipkite dėmesį: ponia Irena Degutienė, būdama viena iš įtakingiausių Lietuvos politikių, skundžiasi užkulisinėmis tiek Lietuvos prezidentės, tiek Lietuvos slaptųjų tarnybų intrigomis. Viešai pagarsinto pokalbio trukmė maždaug dešimt minučių. Jį išklausius galima susidaryti nuomonę, jog Lietuvos Seimas tapo bedante institucija, nebepajėgiančia nuveikti nieko rimto, konkretaus ir naudingo. Įspūdis, perskaičius kai kuriuos viešojoje erdvėje operatyviai pasirodžiusius komentarus, jog Lietuvos parlamentas yra viso labo primityvi dekoracija, dar labiau sustiprėja. Suprask, tikroji šio dekoratyvaus parlamento paskirtis paslėpti žinią, kas iš tikrųjų valdo Lietuvos parlamentinę respubliką. Žinoma, jei vadovausimės galiojančiais įstatymais, Lietuvą turėtų valdyti Seimas. Tačiau, remiantis kai kuriais leidiniais, pavyzdžiui, eskeprtai.eu, viskas valdoma komandomis iš Baltųjų rūmų iš Prezidentūros. Ir, deja, būtent prezidentiniams nurodymams, o ne įstatymams, esą paklūsta Lietuvos Generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir svarbiausi teismai. Esą mūsų saugumas naudojamas kaip įrankis įtvirtinant šią antikonstitucinę galią. Vadinasi, 23-aisiais nepriklausomybės metais mūsų valstybė didžiuliu tempu virsta autoritariniu režimu.
|
|
|