|
Balsuokime atsakingai
Svarbiausias įvykis po pirmojo Seimo rinkimų rato tapo ne stiprus TS-LKD pralaimėjimas, sukėlęs rūpestį ir jų vadams, bei jų duodami pažadai laimėti kuo daugiau vietų antrajame rinkimų rate, bet užfiksuoti rinkimų pažeidimai. Panaikinti vienmandatės ZarasųVisagino rinkimų apygardos rezultatai. Tvarkiečiai apskundė tokį sprendimą, pati tos apygardos rinkimų komisija atsistatydino, vyksta aibės pažeidimų tyrimai, pats Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Z. Vaigauskas pareiškė apgailestavimą likęs joje dirbti. Šioje situacijoje ryškėja tai, kad pažeidimai rinkimuose jau yra tapę bloga tradicija, tik dabar ji labiau išryškinta dėl stiprių juose susikovusiųjų partijų ir pasiryžimo užimti valdžią. Dar prieš 8 metus buvo pateikti reportažai, kaip papirkinėjama už butelį, už miltų maišelį, bet niekas tuo nesidomėjo. Tiesiog baisu, kad už miltus nuperkamas rinkėjo balsas. Iki kokio skurdo priėjo Lietuva, kad taip yra? Kodėl tik dabar konservatyvusis jaunimas, paragintas TS-LKD vadų, suskato rengti mitingus? Kodėl tik dabar A. Kubilius surengė pasitarimą su VRK ir kitais svarbiais asmenimis? Žinoma, blogai, kai demokratijos sąlygomis vos ne kiekvienas girtuoklis gali ateiti balsuoti bei parduoti savo balsą už miltų pakelį, butelį degtinės ar 10 litų. Matyti, koks skurdas ir beprincipingumas klesti mūsų valstybėje, jei už tokius menkniekius perkami žmonės.
Kaip sakė Vytautas Radžvilas, atskirų politinių jėgų skundai, norint pagerinti savo rinkimų rezultatus, sisteminių ydų nepašalins. Šita istorija yra komiška ir kartu labai liūdna. Komiška ji todėl, kad šiandien yra sukilęs didžiulis vajus dėl tikrai ar tariamai perkamų balsų ir kitų galimybių klastoti piliečių valią. VRK veikloje yra tikrai daug trūkumų, tačiau didžiausia problema yra ta, kad komisija daugelį metų funkcionuoja, kaip fasadinės demokratijos sistemą aptarnaujanti institucija. Lietuvos, jei žiūrėsime į reikalą iš esmės, niekaip negalima pavadinti autentiška demokratija. Tos politinės jėgos, kurios šiandien skundžiasi demokratijos stoka ir vienu iš jos požymiu laiko būtent įvairias manipuliacijas per rinkimus, absoliučiai nieko nepadarė, kad Lietuvos politinė sistema būtų demokratizuota. Šioje rinkimų pažeidimų epopėjoje pastebėtina tai, jog už teisingus rinkimų rezultatus kovojantys konservatorių vadai visiškai nesirūpina, kad kažkodėl neregistruojami Darbo partijos (DP) pažeidimai prieš Drąsos kelią (DK). O jų yra begalės. Ypač tai buvo akivaizdu rinkimų metu Kaune. Štai ką atskleidė DK stebėtojai apie Sodų apylinkės rinkimų rezultatų skaičiavimą: DK biuleteniai būdavo atmetami, nurodant, kad jie yra be antspaudų, nors antspaudą rinkimų pirmininkas perduoda bet kam, biuleteniai su DK remiančiais balsais dažnai būdavo perdedami į DP pusę. Tik stebėtojams aštriai kovojant dėl teisingo balsų skaičiavimo buvo iškovota DK pergalė šioje apylinkėje. O kitose to nebuvo daroma, nes DK atstovai nesurado tinkamų aktyvių stebėtojų, todėl liko antroje vietoje. Jeigu apygardoje nuperkama apie 4000 balsų (kaip sako kai kurie Seimo nariai), papirkinėtojams tai kainuoja 120000 Lt, skaičiuojant po 30 Lt už balsą. Juk balsai perkami už juodus pinigus. Štai prie ko privedė nauji gudrūs įstatymai, kai iš biudžeto gauti pinigai eina oficialiai didžiųjų partijų agitacijai, o atlikę juodi tenka balsų pirkimams. Vadinasi, balsų pirkimo galimybės tik pagerėjo. Partijos pasiskyrė sau pinigus iš biudžeto, o juodus pinigus naudoja papirkinėjimui. Abipusė nauda... O kad kitos partijos paliktos be nieko, parlamentinių partijų vadams nerūpi...
Ekonomikos analitikas Raimundas Kuodis kalba jau tarsi praregėjęs: Ponas Kubilius tik dabar pasakė, jog egzistuoja problemos šilumos ūkyje. Tai kiek reikia laiko, kad tą suprastų dvejų, trejų metų? Išties artėja baisusis šildymo sezonas, kai už buto šildymą kai kurioms šeimoms tenka atiduoti 1000 ir daugiau litų. Bet kodėl analitikas neparagino premjero anksčiau rūpintis šildymo brangumu? (O juk PVM šildymui padidinus iki 21 proc., ką jau pažadėjo TS-LKD vadai, tos išlaidos šildymui dar padidės 15 proc.!) Dabar jau ir R. Kuodis paaiškina, ką reiškia A. Kubiliaus kuriama gerovės Lietuva 2030. Gerai, kad nors dabar, kai iškilusi grėsmė įsigalėti nusikalstamam V. Uspaskicho klanui, net A. Kubiliaus valdžiai kai kurie pritarusieji dešinieji politikai jau sako: buvo einama ne tuo keliu reikėjo imti paskolą iš TVF, kad mokėtume mažesnes palūkanas. Deja, šaukštai po pietų dėl tautos nepasitenkinimo, dėl aibės sprendimų, sukėlusių sunkių pasekmių, rinkėjai pasisakė prieš skurdinimo kursą. Ir išrinko pavojingiausią variantą Lietuvai. Betgi dabartinių valdančiųjų politika ir vėl mums tampa nesuprantama. Jau pasigirsta, kad konservatoriai rengiasi slapta su socialdemokratais sudaryti naują valdančiąją koaliciją. Nors buvo kalbama labiau apie konservatorių ir darbiečių koaliciją, prijungiant ir Masiulio liberalus. Ir jokiu būdu konservatoriai neis į koaliciją su Drąsos keliu. (Nejaugi kai kuriems konservatoriams DK tapo velniu, o V. Uspaskichas išsigelbėjimu?) Taigi, su kuo A. Kubilius daro sąjungą? Pastebėtina, kad abejais atvejais numatomi vyriausybės sudėties variantai bus nė kiek ne geresni. Aišku, kad koalicija su darbiečiais ar socialdemokratais nežada nieko gero Lietuvai: gali būti suformuota prorusiška koalicija. Ne veltui tokius ketinimus su džiaugsmu išsako V. Uspaskichas, ne veltui dėl to susirūpinę ir Vakarų Europos (netgi NATO), ir Lenkijos, Latvijos bei Estijos vadovai. Ypač atsižvelgiant į referendumo dėl VAE statybos neigiamus rezultatus. Galima manyti, kad įžūlus V. Uspaskicho partijos elgesys rinkimuose prisidės prie A. Kubiliaus sprendimo atsisakyti sudaryti su juo valdančiąją koaliciją.
Tad kaip turėtų elgtis rinkėjai antrajame Seimo rinkimų rate? Jeigu jie palaikys tuos pačius kandidatus, kuriuos palaikė pirmajame balsavimo ture, turėtų laimėti daugiau TS-LKD kandidatai. Būtų gerai, kad tai būtų TS-LKD kandidatai tose apygardose, kuriose jų konkurentai yra Darbo partijos, socialdemokratų, tvarkiečių ar liberalų atstovai. Raginame taip elgtis ir mūsų skaitytojus, dalyvausiančius rinkimuose. Tačiau tose Kauno rinkimų apygardose, kuriose į antrą ratą išėjo Drąsos kelio atstovai, balsuoti siūlome už juos. Ne visi šios partijos kandidatai ir mums yra priimtini, netgi asmeniškai, tačiau dauguma jų, kad ir nebūdami profesionalūs politikai (tuo pačiu ir neišmokę gudraus politikavimo ir tuščio kalbėjimo meno), savo įgytu nuoširdumu tikrai atstovaus tautos interesams. Juk jau matome, kas vyksta tose didžiosiose partijose, išmokusiose metų metais tuščiažodžiauti ir rinkimų rezultatus pakreipti savaip, kai kurie veikėjai moka kur (tautos) pinigus dėti. Rinkėjams juk tikrai nemalonu, kai du ministrai, kandidatuojantys Kaune, atvažiavę į Kauną, tiesiog kiekvienam rinkėjui ranką kiša, kad pasisveikintų, tampa labai malonūs, lipšnūs, į rankas grūda savo agitacinius lapelius, žada viską padaryti tik balsuokite už jį. Žmonės juk nėra kvaili ir jie sako: tiek juos ir tematysime, tik po ketverių metų jie vėl pasirodys. Tad pasirinkti reikia labai atsakingai. Nuo to priklausys mūsų gyvenimas.
P.S. Praėjusį penktadienį sulaukėme totalaus ir gudriai suplanuoto puolimo prieš XXI amžių. Iš vienos ministerijos paskambinęs asmuo (neprisistatęs) pareikalavo nurodyti, kur Vilniuje galima tuoj pat surasti tą laikraščio straipsnį, kuriame rašoma apie ministrą N. N. Nurodėme, kur pristatome laikraštį. Po 10 min. vėl įkyrus skambutis ten laikraščio neradome, prašome pristatyti mums to straipsnio kompiuterinį variantą arba bent kopiją. Pasiuntę supratome, kuri įstaiga taip įsigeidė perskaityti mūsų apžvalginį straipsnį. Aišku, jame ministras M. M., kaip ir kiti ministrai, nebuvo minimi. Buvo rašoma tik apie neleistinai sunkią valstybėje susidariusią padėtį, dešiniesiems politikams nederamą politiką. Toliau patyrėme dar keistesnę situaciją, kai vienos Kauno parapijos klebonas elektroniniu laišku pranešė, jog uždraudžia platinti laikraštį savo parapijoje. Supratome, kad jį prispaudė labai aktyvus dešiniosios partijos kandidatas. Taip pat sužinojome, kad tą norėjo padaryti ir vienas vyskupas, bet vėliau apsigalvojo. Nemanome, kad savo apžvalginiame straipsnyje parašėme kažką nepadoraus ar apgaulingo. Paprasčiausiai išdėstėme tuos motyvus, kuriais vadovavosi Tauta, neparemdama A. Kubiliaus politikos. Be abejo, raginame skaitytojus spalio 28-ąją aktyviai dalyvauti antrajame Seimo rinkimų rate ir atiduoti balsus už jiems priimtinus atstovus. Atsiprašome tų, kuriuos įžeidė mūsų mąstymas, nors kiek teko patirti, kiti skaitytojai tame apžvalginiame tekste nieko blogo nematė. Tik dauguma jų, kaip pastebėjome, irgi įsitikinę, kad TS-LKD turėjo vykdyti kitokią politiką ne atimančią darbus iš skurstančių ir ne išvarant juos į emigraciją. Argi daugiau nei 200 tūkst. piliečių netekimas per ketverius valdymo metus toks jau malonus? Argi ne apie tai turėtų kalbėti ir ką nors daryti valdžia? Bet vietoj to imamas botagas ir pradedama plakti. Nors to plakimo buvo jau per akis, tad gal geriau būtų negąsdinti. Šie įvykiai mums sutrukdė spausdinti rinkiminę medžiagą. Aišku, būtume reklamavę DK. Tačiau supratus, kokį įtūžį kai kuriems asmenims sukelia DK tiesa, nusprendėme jų nepykinti. Tokių, kurie nori nubausti XXI amžių už nebūtus nusikaltimus, klausiame: įrodykite, kad nusikaltome, o jei neįrodote, tai už ką mus mušate?
© 2012 XXI amžius
|