Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kaune pagerbtas ukrainiečių tautos gynėjas 

Prie Šaulių sąjungos namo atidengtos memorialinės lentos su bareljefu

Lietuvos-Ukrainos bendrijos narys Vasil Kapkan, Ukrainos Valstybės Rados deputatas Olegas Pankievič, Zaškivo muziejaus direktorius O. Selecki

Renginyje dalyvavo jaunieji Ukrainos šauliai, Čekijos, Gruzijos ir Lietuvos atstovai

Trečiadienį, gruodžio 5 dieną, Kaune buvo pagerbtas Jevgenijus Konovalecas (1891–1938) – žymus Ukrainos karinis ir politinis veikėjas, Ukrainos tautos respublikos armijos vadas, Ukrainos karinės organizacijos vadovas, Ukrainos tautininkų organizacijos pirmininkas. Kauno miesto savivaldybės salėje vyko konferencija „Rezistencija Ukrainoje ir Lietuvoje“. Kalbėjo Lvovo (Ukraina) Tarybos narys, Valstybės Rados deputatas Olegas Pankievič, Lietuvos-Ukrainos bendrijos narys Vasil Kapkan, J. Konovaleco tėviškėje įkurto muziejaus direktorius O. Selecki, buvęs Šaulių sąjungos vadas Gediminas Jankus. Ukrainos nacionalistų (tautininkų) himną bei įspūdingą ukrainiečių partizanų dainą padainavo Ostap Stahiv, „juodųjų kazokų“, net dešimt metų kovojusių už Ukrainos nepriklausomybę, dainą padainavo Lvovo operos dainininkas O. Kovalčiukas. Po to buvo parodytas filmas apie J. Konovaleco gyvenimą ir audringą kovą. Paskui ant namo Laisvės al. 34 atidengta memorialinė lenta su bareljefu, skirta J. Konovalecui, kuriam prieš karą buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Lentą palaimino graikų katalikų kunigas Petro Pavlo Jachimec OSBM.

Jevgenijus Konovalecas gimė Zaškivo kaime Lvovo paviete. 1901–1909 metais mokėsi Akademinėje gimnazijoje Lvove, nuo 1909-ųjų studijavo teisę Lvovo universitete. Gynė ukrainiečių jaunimo teises mokytis gimtąja kalba. 1912 metais vadovavo švietėjiškai organizacijai „Prosvita“ („Savišvieta“) Lvove. 1913 metais tapo vienu iš Ukrainiečių studentų sąjungos vadovų. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 metais buvo mobilizuotas į Austrijos armiją. 1915-ųjų birželį pateko į rusų nelaisvę.  Po 1917 metų Vasario revoliucijos Rusijoje sutelkė esančius nelaisvėje ukrainiečius ir 1917-ųjų rugsėjį organizavo pabėgimą iš belaisvių lagerio bei atvyko į Kijevą. 1917 metų spalio–lapkričio mėnesiais suformavo Sičės šaulių pulką, kuris netrukus tapo vienu kovingiausių Ukrainoje tautos respublikos armijos vienetų. Jo vadovaujamas pulkas 1918 metų sausio–vasario mėnesiais, vykstant nepaskelbtam Ukrainos ir Rusijos karui, apgynė Ukrainos sostinę nuo bolševikų kariuomenės ir sutriuškino jų Kijeve organizuotą sukilimą, o 1918-ųjų kovą išlaisvino Kijevą nuo bolševikų. 1918-aisiais J. Konovalecas vadovavo 50 tūkstančių Ukrainos kariuomenei karinėse operacijose prieš bolševikų ir Denikino kariuomenes.

Atskiro dėmesio yra vertas Ukrainos kovotojų organizacijos (UKO) ir Lietuvos bendradarbiavimas, sėkmingai vystęsis Vilniaus krašto bei Vakarų Ukrainos (Halicijos) išlaisvinimo nuo lenkų kontekste. 1925 metais jo vadovaujama UKO suteikė pagalbą Lietuvai, parplukdant du povandeninius laivus, kuriuos Lietuva įsigijo Vokietijoje, ir pranešė apie lenkų ketinimą juos paskandinti. 1926 metais UKO įspėjo Lietuvos vadovybę dėl galimo Lenkijos išpuolio prieš Lietuvą. Kiek žinoma, 1928 m. gegužės 14–18 d. Jevgenijus Konovalecas ir UKO atstovai lankėsi Lietuvoje, dalyvavo atidengiant Laisvės paminklą Kaune, kituose renginiuose Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui paminėti. Susitiko su Lietuvos vadovybe, Šaulių sąjungos vadovais. Manoma, kad tuo metu J. Konovalecui buvo suteikta Lietuvos pilietybė, kurią jis turėjo iki pat žūties.

1938 m. gegužės 23 d. sovietų spec. agentas P. Sudoplatovas, kilęs iš Rytų Ukrainos, perdavė Roterdame (Olandija) J. Konovalecui paketą su sprogmenimis, kuriems suveikus, jis žuvo. Palaidotas Roterdame, Crooswijk kapinėse. J. Konovaleco mirties diena Ukrainoje iki šiol švenčiama kaip Didvyrių diena.

XXI
Livijos Šiugždienės nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“