|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Pasaulis nesibaigs gruodžio 21-ąją, bet susirūpinti verta Prof. Jonas Grigas
Metų pradžioje kai kurie Kauno intelektualai kvietė mane paskaityti paskaitą apie artėjančią pasaulio pabaigą. Man tai atrodė nerimta ir atsisakiau. Tačiau Lietuvos žiniasklaidoje vėl suaktyvėjo diskusijos apie tai. Tad pasvarstykime, kodėl eskaluojamas šis mitas? Šių metų pasaulio pabaigos baimės jausmas yra žmonių neišmanymo apie ikikolumbines Amerikos žemyno civilizacijas pasekmė. Meksikos sostinės Nacionaliniame Antropologijos muziejuje yra nuostabus actekų Saulės akmuo dažnai klaidingai vadinamas majų kalendoriumi (paveikslas nuotraukos kairėje). Tačiau tai nėra nei kalendorius, nei majų. Tai tik erdvės ir laiko vaizdas, parodantis, kaip actekai suvokė save erdvėje ir laike. Šiame muziejuje yra ir vertingesnių radinių, o 2011 metais muziejaus rūsyje atrasta apie 1000 majų rankraščių. Majų senoliai sako, kad kai kurie jų yra labai svarbūs gyvybės sampratai. Pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje sklando gandai, kad tas tariamai majų kalendorius esą numatė pasaulio pabaigą 2012 metų gruodžio 21 dieną. Internete dažnai pasirodo tariamas majų kalendorius, nors tai yra tik actekų Saulės akmuo. Pasigilinus į senovės Mezoamerikos realybę, paaiškėja, kad triukšmas kyla dėl dviejų skirtingų kultūrų, kurios atskirai gyvavo 500 metų, supainiojimo. Lyginti jas būtų tas pats kaip lyginti Rožių karo ir romėnų laikų Angliją arba senovės graikus su romėnais. Tai labai skirtingos epochos. Visuomenės turėjo panašių bruožų, bet jos buvo skirtingai organizuotos. Pašaliečių puikus senųjų Amerikos žemyno gyventojų menas ne visada teisingai suvokiamas, nes daugelis bruožų yra panašūs. Bet majų ir actekų kultūros buvo labai skirtingos, panašiai kaip graikų ir romėnų. Kaip ir graikų, majų civilizacija buvo senesnė ?. Tai buvo greičiau imperija galingų miestų-valstybių, kurios kartais kariaudavo tarpusavyje, visuma. Jų menas buvo labai tikroviškas (paveiksle dešinėje majų skulptūra), o matematikos žinios toli pralenkė to meto europiečių žinias. Actekų gyvenimo stilius buvo panašus į romanų centralizuota imperija su galingu centriniu miestu. Jie tikėjo, kad jų žmonės atsirado mitiniame šiaurės mieste Aztlane. Kaip ir senovės romėnai ar žydai, jie klajojo dykumose, kol pasiekė didelį ežerą kalnuose ir 1325 metais įkūrė didžiausią tų laikų pasaulio miestą, kuris dabar yra Meksikos sostinė. Tai įvyko praėjus keturiems šimtmečiams po didžiosios majų eros. Šių dviejų kultūrų actekų ir majų skirtumai pastebimi mene, politikoje ir ypač laiko sąvokoje. Actekų mitologija buvo kupina keršto, mirčių ir griovimų. Jų meną pagimdė kalnų žmonės per skulptūrų tradicijas. Actekai nuolatos svarstė apie pasaulio pabaigą ir aukojo žmones, kad jos išvengtų. Archeologiniuose radiniuose Saulės akmenyje ir kituose, rastuose 2006 metais, buvo vaizduojamos gąsdinančios pabaisos. Žmonės buvo rūsčiais akmeniniais veidais, tarsi komunistai ar fašistai. Majų menas, priešingai, buvo grakštesnio stiliaus, kurtas tapytojų. Jie vaizdavo žmones tokius, kokie jie atrodė, dažniau su subtiliomis emocijomis nei tuščiu žvilgsniu. Mokslininkai neseniai paskelbė atradę freską karališkojo knygų perrašinėtojo name seniai užmirštame majų mieste Xultun, šiaurės Gvatemaloje. Freska vaizduoja tikrą karalių ir jo dvarą, o ne dievą. Freska demonstruoja unikalų majų kalendorių, kuris visiškai skirtingas nei actekų. Majai derino du kalendorius vieną, kurio metai turėjo 365 dienas, ir kitą, kurio metai sudarė 260 dienų, todėl kiekviena iš jų turėjo du vardus. Kalendorių suderindavo kas 52 metus. Bet jie turėjo ir ilgalaikio metų skaičiavimo sistemą, panašiai kaip krikščionių kalendoriuje. Ji leidžia pratęsti majų kalendorių iki 2012 metų. Actekų kalendorius, priešingai, metų ciklo gale pradedamas nuo nulio, todėl jis negalėjo numatyti jokios konkrečios ateities datos. Actekai, o ne majai, spekuliavo apokalipse. Majams, gyvenusiems keliais šimtmečiais anksčiau už actekus, nebuvo būdingi kataklizminiai reiškiniai. Jiems 2012 metai tėra tik metai, kai reikia iš naujo nustatyti savo kalendorius, panašiai, kaip reikėjo iš naujo nustatyti 2000 metais kompiuterių laiką. 2012 metų pasaulio pabaigos isterija ir kilo dėl šio nesupratimo. Majai visai nenumatė pasaulio pabaigos, jie net kiekvienai naujai dienai suteikdavo prasmę. Su daugybe kalendorių senovės mezoamerikiečiai kiekvienai dienai turėjo skirtingas datų kombinacijas, kiekviena jų turėjo savitą prasmę, tarsi kiekviena diena būtų šventinė. Tai buvo prašmatnus požiūris į laiką. Daugialypė kiekvienos dienos prasmė buvo tarsi prabangus būdas keliauti laike. Tai nėra tik dienų lapelių vartymas šiuolaikiniame kalendoriuje. Kiekviena diena buvo persmelkta skirtingų prasmių, prisiminimų ir vilčių. Majai buvo įsimylėję laiko skaičiavimus, juose jie atrasdavo visatą. Majai troško suprasti, kaip veikia visata, koks žmogaus ryšys su gamta. Ir nejaugi majams, actekams ar kitiems astronominių žinių turėjusiems senovės gyventojams pasaulis galėjo pasibaigti ar pasikeisti tik dėl to, kad Žemė eilinį kartą apskriejo apie Saulę? Taigi ir šiais metais švęsime Šv. Kalėdas ir galime ramiai ruošti kalėdines dovanas. Daugiau susirūpinti reiktų tuo, kas vyksta Sirijoje, Irane, Šiaurės Korėjoje, ir socialine ekonomine tvarka pasaulyje, dėl kurios šį šimtmetį žmonių skaičius gali pradėti ženkliai mažėti. Prieš 40 metų kompiuterio programa pranašavo socialinės ekonominės tvarkos ir didelio žmonių skaičiaus sumažėjimą šiame amžiuje. Mokslininkų nuomone, jis beveik neišvengiamas, tai sukels ne viena priežastis, veikianti kartu visose šalyse, o kompleksas reiškinių, įskaitant klimato kaitą, ribotus išteklius ir socialinę ekonominę nelygybę. Kai ekonomika sulėtėja, sukuriama mažiau produktų nei reikia, o kai turtingieji negali tenkinti savo poreikių ir kelti savo gerovės, jie pradeda naudoti savo galią išnaudodami mažiau turtingus. Nepritekliams ir nelygybei didėjant, kyla revoliucijos ir socialiniai ekonominiai judėjimai, tokie kaip arabų pasaulyje. Yra manančių, kad technologijos ir rinka išspręs visas problemas. Bet kol gamtos išteklių kainos yra per žemos lyginant su gamtosauginiais ir socialiniais kaštais, pavyzdžiui, kol automobilių naudotojai nemoka už gyvybes, prarastas dėl automobilių išmetamų dujų sukelto klimato šilimo sukeltų pasekmių, technologijos toliau intensyviai alins gamtos išteklius ir didins naštą ekosistemai. Rinka tokių problemų negali išspręsti. Gyvename ilgalaikio chaoso metu, kurio dydį sunku numatyti. Taigi, nors dėl klaidingo majų kalendoriaus interpretavimo sklando legenda, kad šiais metais prieš šv. Kalėdas bus pasaulio pabaiga, rimčiau susimąstyti reikėtų dėl prieš 40 metų kompiuterio programos išpranašautos socialinės ekonominės tvarkos ir didelio žmonių skaičiaus sumažėjimo šiame amžiuje.
© 2012 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |