Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Popiežiaus adventinis vizitas į parapiją

Mindaugas BUIKA

Popiežių Benediktą XVI džiaugsmingai pasitinka Romos Šv. Patricijaus (Patriko) parapijos tikintieji

Šventasis Tėvas aukoja trečiojo Advento sekmadienio šv. Mišias

2007 metais statyta Romos Šv. Patricijaus bažnyčia

Vaikai ir šeimos pašaukimas

Nors ir turėdamas gana sudėtingą vadovavimo Visuotinei Bažnyčiai darbų grafiką, popiežius Benediktas XVI reguliariai lanko Romos vyskupijos parapijas, domisi ir skatina pastoracinių, evangelizacinių ir socialinių uždavinių įgyvendinimą tikinčiųjų bendruomenėse. Gruodžio 17 dieną, lydimas Romos diecezijos generalinio vikaro, kardinolo Agostinio Valinio, jis lankė Italijos sostinės rytiniame pakraštyje esančią Šv. Patricijaus (Patriko) parapiją, kurios maldininkų perpildytoje bažnyčioje aukojo trečiojo Advento sekmadienio šv. Mišias.

Prieš pamaldas klebono kun. Fabijo Fasčanio sveikinimo kalboje gavęs išsamią informaciją apie parapijinių struktūrų veiklą, Šventasis Tėvas homilijoje sakė, kad „yra laimingas, matydamas gyvybingą Bažnyčią“ šioje gerai sutvarkytoje ir darbingoje bendruomenėje.

Jis sveikino katechetus, bažnytinį chorą ir kitas organizuotas tikinčiųjų grupes, atskirai paminėjo misijų darbą atliekantį Neokatechumeninį kelią bei parapijos teritorijoje įsikūrusią Rožinio Dievo Motinos oblatų vienuoliją. Pabrėžė, kad parapijai yra brangus kiekvienas jos narys, kiekvienas kvartalo gyventojas, už visus juos meldžiasi Eucharistijos aukoje, ypač už senelius ir ligonius.

Popiežius Benediktas XVI sakė, kad jam „malonu matyti tiek daug vaikų, kurie įvairiais lygiais seka Dievo Žodį“, rengdamiesi Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentams ir visam krikščioniškajam gyvenimui. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad kiekvienos parapijos bendruomenėje aktyviai išgyvenami Tikėjimo metai „turi tapti proga katechezės patirties stiprinimui ir konsolidavimui, tokiu būdu geriau pažįstant bei suprantant Bažnyčios „Credo“, sutinkant Viešpatį, kaip gyvąjį Asmenį“. Sveikindamas šeimas, Popiežius reiškė viltį, kad jos pilniau realizuos savąjį meilės pašaukimą su reikiamu dosnumu ir uolumu. Jis sakė, jog yra puiku, kad vaikai su savo tėvais ne tik kartu gyvena, bet drauge ir lanko bažnyčią. Taip šeimos tampa naujosios evangelizacijos protagonistėmis, su atnaujinta energija ir entuziazmu savo gebėjimus paskirdamos tarnystei Dievui ir bendruomenei.

Sąjūdžiai – dvasinis turtas

Priminęs, kad prieš kelis dešimtmečius įkurta, taigi gana jauna, priemiestinė Šv. Patricijaus parapija gražią bažnyčią pasistatė tik 2007 metais. Šventasis Tėvas linkėjo, kad tas „sakralus statinys būtų privilegijuota erdvė augti pažinimui pasaulio Atpirkėjo ir mūsų Išganytojo, kurio Gimimą netrukus su džiaugsmu švęsime“. Benediktas XVI aiškino, kad dažnesnis lankymasis parapijos šventovėje stiprina Viešpaties esamybės pojūtį ir suteikia dvasinių jėgų antplūdį, todėl Eucharistijos šventimas turi prioritetinę reikšmę tikinčiųjų asmeniniame ir bendruomeniniame gyvenime. „Tegul šv. Mišios būna centras jūsų sekmadienio, kurį reikia atnaujintai suvokti bei praktikuoti, kaip Viešpačiui ir bendruomenei skirtą dieną“, – sakė Šventasis Tėvas.

Ragindamas, kad kiekvieną šventadienį būtų šlovinamas ir celebruojamas Tas, kuris mirė ir prisikėlė dėl mūsų išganymo, Popiežius kvietė, kad tame šventimo džiaugsme parapijos bendruomenė taptų „atviresnė ir pasirengusi svetingai priimti kiekvieną asmenį, kuris yra vienišas ir patiria sunkumus“. Jis ganytojiškai skatino parapijiečius „reguliariai priimti Susitaikinimo sakramentą, ypač Advento metu“. Pabrėžė, kad autentiškam bendrystės parapijoje įtvirtinimui reikalinga kunigų pastoracinė atsakomybė ir darni visų organizuotų tikinčiųjų grupių sąveika. Šios grupės yra pašauktos egzistuoti ir veikti ne susipriešinusios ir tarpusavyje konkuruodamos, bet viena kitą papildydamos ir paremdamos visoje jų charizminėje įvairovėje. „Visi religiniai sąjūdžiai ir organizacijos yra parapijos gyvenimo dvasinis turtas“, – patvirtino Šventasis Tėvas.

Teisingumo ir solidarumo kriterijai

Tiek sakytoje homilijoje per praėjusį sekmadienį Romos Šv. Patricijaus parapijoje aukotas šv. Mišias, tiek ir vėliau tą šventadienį pravesdamas tradicinį vidurdienio katechetinį pokalbį į Šv. Petro aikštę susirinkusiems piligrimams, popiežius Benediktas XVI komentavo Evangelijos skaitinį, paliesdamas konkrečius Bažnyčiai rūpinčius visuomeninio gyvenimo aspektus: teisingumą ir artimo meilę, mokesčių rinkimą, naudojimąsi turima valdžia, paramą stokojantiems, materialinių gėrybių paskirstymo pusiausvyros užtikrinimą. „Dievas nereikalauja nieko nepaprasto, tik kad gyventume pagal solidarumo ir teisingumo kriterijus; be jų mes negalime gerai pasirengti susitikimui su Viešpačiu“, – sakė homilijoje Šventasis Tėvas.

Tęsdamas šią temą Šv. Petro aikštėje, jis priminė, kaip prie Jordano upės pas pranašą Joną atėję krikštytis žmonės griežtai buvo perspėti dėl būtinumo vaduotis iš nuodėmių ir atsiversti. Jie Krikštytoją tada klausinėjo, ką jis jiems darysiąs belaukiant Mesijo, tikėdamiesi konkretaus atsakymo ir patarimo. Šv. Jonas, kreipdamasis į visą minią, sakė: „Kas turi dvejus marškinius, tepasidalija su neturinčiu, ir kas turi ką valgyti, tegul taip pat daro“ (Lk 3, 11). Anot popiežiaus Benedikto XVI, tai yra pastaba apie artimo meilės skatinamą socialinio teisingumo kriterijų. „Šis teisingumas reikalauja, kad būtų įveikta pažeista pusiausvyra tarp tų, kurie turi daugiau nei pakanka, ir tų, kurie stokoja būtiniausių dalykų, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Artimo meilė skatina mus būti dėmesingus kitiems, atsiliepti į jų poreikius, o ne bandyti pateisinti tik savųjų interesų gynimą“. Taigi teisingumas ir artimo meilė vienas kitam neprieštarauja, bet abu reikalingi ir vienas kitą papildo. Čia popiežius Benediktas XVI priminė savo socialinės enciklikos „Deus caritas est“ nuorodą, kad net pačioje teisingiausioje visuomenėje visada bus situacijų, kai prireiks konkrečios materialinės paramos, todėl visada bus reikalinga artimo meilės raiška.

Kitas evangelinis atsakymas buvo nukreiptas į muitininkus, kurie senojoje Romoje rinkdavo mokesčius, bet jis yra skirtas visiems su finansine veikla susijusiems asmenims, kuriems sunku atsilaikyti prieš neteisingo pasipelnymo vilionę, Benedikto XVI žodžiais tariant, tiesiog prieš siekį „vogti, pasinaudojant savo padėtimi“. Taip besielgiantys romėnų muitininkai gyventojų būdavo nekenčiami kaip savanaudžiai pareigūnai, su kuriais vis tiek tekdavo bendrauti. Jiems šv. Jonas Krikštytojas neliepia keisti darbo, kuris šiaip jau yra reikalingas, bet tiesiog būti teisingiems ir nereikalauti iš žmonių daugiau nei nustatyta (Plg. Lk 3, 13). Taigi Dievo vardu Pranašas nurodo valdininkams tiesiog teisingai atlikti savo pareigas ir vengti bet kokios korupcijos. „Pirmasis žingsnis į amžinąjį gyvenimą yra Dievo įsakymų (Dekalogo) laikymasis, ir šiuo atveju septintasis yra: „Nevok!“, – darė išvadą Šventasis Tėvas.

Evangelinių paskatų aktualumas

Pagaliau trečiasis šv. Jono Krikštytojo atsakymas buvo skirtas prie Jordano atėjusiems kariams, kurie, pasak Benedikto XVI, yra dar viena kategorija tam tikrą valdžią turinčių asmenų, kurie neretai gundomi ja piktnaudžiauti. Tiems kariams Pranašas pataria: „Nieko neskriauskite, melagingai neskųskite, tenkinkitės savo alga“ (Lk 3, 14). Taigi, ir čia atsivertimas, laukiant Mesijo, prasideda nuo sąžiningumo ir pagarbos kitiems. „Šis nurodymas tinka kiekvienam, ypač tam, kurio atsakomybė yra didesnė“, – komentavo Šventasis Tėvas. Jis pripažino, kad evangeliniame dialoge nepaprastą įspūdį daro šv. Jono žodžių konkretumas: kadangi Dievas mus teis pagal mūsų darbus, tai visu savo elgesiu privalome parodyti, kad vykdome Jo valią.

Šie Krikštytojo evangeliniai nurodymai aktualūs ir mūsų dienomis. „Net ir mūsų labai sudėtingame pasaulyje viskas eitų daug geriau, jeigu kiekvienas laikytųsi tokio elgesio normų“, – pripažino popiežius Benediktas XVI.

Kalbėdamas šia tema anksčiau Šv. Patricijaus parapijoje sakytoje homilijoje, jis pabrėžė, kad nors didysis Pranašas, kviesdamas į atsivertimą, naudoja labai išraiškingus įvaizdžius ir sąvokas, jis nenori skleisti baimės, bet tik drąsina tinkamai priimti Dievo meilę, kuri viena tegali tikrai nuskaistinti mūsų gyvenimą. „Dievas tampa žmogumi kaip ir mes, taip suteikdamas viltį, kuri yra tikra: jeigu mes seksime Jį, jeigu nuosekliai gyvensime krikščionišką gyvenimą, Jis pasiims mus pas save, atves į bendrystę su Juo. Ir tada bus tikras džiaugsmas mūsų širdyse ir tikra ramybė netgi sunkiu metu, netgi silpnumo akimirkomis“, – aiškino Šventasis Tėvas, kviesdamas giliai maldoje klausti Viešpaties, ko Jis nori, kad mes darytume. Reikia atverti sielą džiaugsmui ir atsivertimui, ir „skubėti pasitikti ateinančio Viešpaties, imant pavyzdį iš Švč. Mergelės Marijos, kuri ruošėsi ir laukė tyloje ir maldoje Atpirkėjo gimimo“, – kalbėjo baigdamas homiliją popiežius Benediktas XVI.

© 2012 „XXI amžius“