Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Seime paminėtos poeto prel. Jono Mačiulio-Maironio 150-osios gimimo metinės

Gruodžio 13-ąją Seimo vakariniame posėdyje paminėtos poeto prel. Jono Mačiulio-Maironio 150-osios gimimo metinės. Minėjime kalbėjo Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas ir Lietuvos literatūros tyrinėtoja, profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Viktorija Daujotytė-Pakerienė.

Pasak Parlamento vadovo, Maironis buvo vienas iš tų mūsų tautos ugdytojų, dėl kurio kūrybos, visuomeninės pozicijos, vertybinių nuostatų mūsų tautai poeto, apskritai menininko žodis ir dabar dar labai daug reiškia. Dar jam gyvam esant buvo pranašaujama jo poezijos pabaiga. Tačiau daugelio pranašų ir vardų nebepamename, o Maironio poezija vis iškyla lemtingais tautos būčiai laikotarpiais. Maironio talentas ir reikšmė mūsų tautai tokia svarbi, kad net sovietinėje mokykloje nuožmi ideologinė ranka nesiryžo galutinai išbraukti jo lyrikos iš ugdymo programų, jo poezija buvo leidžiama didžiuliais tiražais, o „Lietuva brangi“ per tą penkiasdešimtmetį buvo viešai giedamu tautos himnu. „Minėdami mūsų dainiaus jubiliejų turime pareigą ir progą dar kartą atidžiau pažvelgti į jo asmenybę ir kūrybą. Kaip rašė poetas Sigitas Geda, „greta Maironio kiekvienas galime pasimatuoti savo moralinį ūgį“, – pabrėžė Seimo pirmininkas V. Gedvilas. Jis visiems parlamentarams įteikė po kompaktinę plokštelę, dedikuotą Maironio 150-osios gimimo metinėms ir išleistą viešosios įstaigos „Vieno aktoriaus teatras“ rūpesčiu. Plokštelės jau padovanotos visoms Lietuvos savivaldybių viešosioms bibliotekoms.

Ar nenusibodo kariauti?

Gintaras Visockas

Vilniaus centre sutikau pažįstamą buvusį rašytoją. Atgimimo išvakarėse ir paties Atgimimo įkarštyje jis buvo aktyvus – kūrė apsakymus, rašė esė, kultūriniuose žurnaluose bei laikraščiuose skelbė originalius, aštrius, įsimenančius publicistinius straipsnius. Tuometiniai Lietuvos Rašytojų sąjungos vadovai jį laikė perspektyviu. Deja, po pirmųjų apsakymų rinkinių priekin nepasistūmėta. Rašytojas jau senokai neberašo nei novelių, nei filosofinių svarstymų, nei publicistinių straipsnių. Tiesa, jo publikacijų šiandien apstu viename žinybiniame Lietuvos leidinyje. Rašytojas ten dirba etatiniu žurnalistu, tad priverstas kas savaitę sukurpti bent po vieną straipsnį, pasakojantį, kokia šauni anoji ministerija ir kokie šaunūs jos direktoriai. Taigi darbas – nuobodus, mechaniškas, be kūrybos, be laisvės turėti savąją nuomonę, užtat honorarai ir atlyginimai atseikėjami laiku, be vėlavimų, be to, jis turįs ir šiokių tokių socialinių garantijų. Paskutiniojo susitikimo metu rašytojas netikėtai pasiteiravo, ar man nenusibodo kariauti? Be abejo, rašytojas puikiai žinojo, jog esu pasirinkęs priešingą nei jis kelią. Ypač kai kam, matyt, nepatinka, kad domiuosi mūsų teismų veikla. Ir vis dėlto jo klausimas nustebino. Ne, rašytojo žodžiuose nepajutau nei ironijos, nei pašaipos, nei piktdžiugos. Tiesiog anksčiau jis šito niekad nesiteiraudavo. Nebesumečiau, ką jam paskubomis atsakyti. Nejaugi sustojęs gatvėje porinsi apie didelę įtampą, milžiniškas darbo apimtis ir toli gražu ne visuomet garantuotus honorarus? Tiesiog apsimečiau, jog klausimo neišgirdau. Ir vis dėlto labai knietėjo pateikti savąjį klausimą: o jam pačiam ar nenusibodo liaupsinti ministeriją, ieškant tik to, kas „gražu“ ir „itin gražu“? Ar nekamuoja sąžinė, kai tenka dangstyti bosų nuodėmes, ar nepasiilgsta laisvo oro gurkšnio, ar nepastebi, jog kai kurie darbai – viso labo pigi veiklos imitacija? Beje, šiuos klausimus būtų galima peradresuoti daugeliui Lietuvos valstybės tarnautojų: nenusibodo apsimetinėti, nejaučiate sąžinės graužaties, nepatiriate diskomforto, nesusimąstote apie tikruosius valstybės interesus?

Policininkų įžeidimu apkaltintas menininkas kovoja toliau...

Ilgametėje byloje, kurioje du Kauno menininkai buvo apkaltinti pareigūnų įžeidinėjimu, pralaimėjęs Linas Hermanas, kurį Kauno miesto apylinkės teismas nuteisė 3,9 tūkst. litų bauda, tikisi laimėti. L. Hermano skundą priėmė nagrinėti Kauno apygardos teismas. Praėjusią savaitę turėjęs vykti teismo posėdis buvo atidėtas, nes L. Hermanas paprašė nušalinti valstybės jam paskirtą advokatą. Jis nori, kad jį toliau gintų ankstesnė gynėja, kuri dalyvavo žemesnės instancijos teisme. Paskirtasis advokatas Vaclovas Kaminskis, kuris, L. Hermano žiniomis, yra atstovavęs su KGB susijusių asmenų interesams ir negalėsiąs tinkamai atstovauti nuteistajam, sutiko būti nušalintas. Teismas sutiko atidėti bylos nagrinėjimą, leisdamas L. Hemanui prašyti skirti jam kitą gynėją. Jau miręs dailininkas vitražistas Kazimieras Valentas Žaltauskas ir vaizdo menininkas L. Hermanas kelis metus turėjo bylinėtis su grupe policininkų dėl incidento, kurio metu vyrai apkaltinti pasipriešinimu pareigūnams ir jų įžeidinėjimu. Kamuojamas ligų ir persekiojimų, K. V. Žaltauskas šių metų kovą mirė, nesulaukęs nė 50 metų, o L. Hermanas, toliau persekiojamas neteisėtus veiksmus vykdžiusių policininkų, birželį buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pinigine bauda. Tariamo nusikaltimo byla prasidėjo 2008 metais, kai K. V. Žaltauskas atvyko į svečius pas L.Hermaną, o tame pačiame daugiabutyje gyvenęs kaimynas apkaltino K. V. Žaltauską, kad šis dviračiu kliudęs ir apgadinęs daugiabučio kieme pastatytą automobilį. L. Hermano kaimynui iškvietus policiją, pareigūnai teigė sulaukę pasipriešinimo ir įžeidinėjimų, todėl turėję kviesti pastiprinimą. Menininkai savo ruožtu teigė, kad policininkai įsiveržė į butą, surakino juos antrankiais, nors jie visai nesipriešinę. Menininkams teko pabūti už grotų, o vėliau jiems ilgai taikytas namų areštas.

Menininkai premjero prašo sustabdyti Druskininkų mero savivalę

160 Lietuvos menininkų, mokslininkų ir neabejingų piliečių viešu laišku kreipėsi į premjerą, Socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Butkevičių, ragindami jį sustabdyti partijos draugo, Druskininkų mero Ričardo Malinausko vandalizmą. Lietuvos kultūros bendruomenę sukrėtė ir papiktino barbariška Socialdemokratų partijos vicepirmininko R. Malinausko savivalė: 2012 metų liepos 3–4 dienomis, merui įsakius, Druskininkų centre buvo sunaikinta Atgimimo metais dailininko Antano Balkės sukurta čiurlioniškos kompozicijos skulptūra „Legenda“. Taip meras R. Malinauskas keršijo buvusiam miesto vyriausiajam dailininkui A. Balkei už Druskininkų paveldo gynimą. Menininkui iki šiol neleidžiama net pamatyti savo kūrinio liekanų. Pirmąkart atkurtoje valstybėje valdžia, nepaisydama dailininkų ir visuomenės protestų, ciniškai demonstruodama piliečiams brutalią jėgą, sunaikino Atgimimo laikų meno kūrinį. „Tai gėdingas, atkurtoje Lietuvos Respublikoje precedento neturintis valdžios vandalizmo aktas, kuriuo Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Ričardas Malinauskas paniekino Druskininkų bendruomenę ir Lietuvos visuomenę, išsityčiojo iš šalies menininkų, jų kūrybos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimo“, – rašo laiške premjerui Lietuvos kultūros žmonės. Jie ragina A. Butkevičių „imtis visų priemonių, kad R. Malinauskas nedelsiant viešai atsiprašytų skulptoriaus A. Balkės, Lietuvos menininkų bei visuomenės ir kuo greičiau atkurtų sunaikintą meno kūrinį“. „Jūsų partijos kolegos akiplėšiškas vandalizmas privalo būti pasmerktas ir sustabdytas, o Lietuvos kultūrai padaryta žala atlyginta“, – teigiama premjerui. Laisvųjų menininkų inicijuotą viešą laišką kartu su kitais piliečiais pasirašė žinomi skulptoriai Joana Noreikaitė, Gediminas Karalius, Arūnas Sakalauskas, Romas Kvintas, Kęstutis Musteikis, Algirdas Kuzma, Arvydas Ališanka, kompozitorius Feliksas Bajoras, muzikologas prof. Vytautas Landsbergis, kun. Arūnas Peškaitis OFM, rašytojai Liudvikas Jakimavičius, Valdas Papievis, mokslininkai prof. Arvydas Janulaitis, prof. Vytautas Daujotis, prof. Antanas Kulakauskas, prof. Donatas Stakišaitis, disidentė sesuo Nijolė Sadūnaitė, kultūros istorikai Sigitas Narbutas, Darius Kuolys, Seimo nariai Naglis Puteikis, Aurelija Stancikienė, Liutauras Kazlavickas, pilietinio portalo Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė.