|
Mieli XXI amžiaus skaitytojai,
Nespėjome atsigauti po prieš ketverius metus įvestų vadinamojo pridėtinės vertės (PVM) ir kitų mokesčių padidinimų, kai smogė naujosios valdžios kirvis net 20 procentų turime didinti minimalią mėnesio algą (MMA). Iš viso papildomos išlaidos per mėnesį redakcijai padidėja 2500 litų (su mokesčiais Sodrai). Iš kur jų gauti? Iš skolų, kurių kasmet susidarydavo iki 200 tūkst. litų ir kurias pavykdavo kompensuoti tik gerų žmonių aukų dėka? A. Butkevičiaus vyriausybei valstybės biudžetą sudėliojo A. Kubiliaus vyriausybė, PVM tarifo padidinumu apiplėšusi ir pensininkus, ir tremtinius su politkaliniais, ir mažas įmones, taip perpildydama valstybės biudžetą, kad net seimūnų kišenės išsipūtė. Didindami valstybės iždą ir tokią politiką vadindami Lietuvos modernizavimu politikai susikūrė gerą gyvenimą sau, kitus piliečius paversdami išmaldos prašytojais. Per ketverius metus Lietuva yra modernizuota taip, kad net MMA pakėlimas iki 1000 litų, t.y. iki 290 eurų, virsta skaudžiu išmėginimu laikraščio redakcijai. Aišku, galima uždaryti leidyklą, kaip neišradingiems verslininkams siūlo kai kurie apžvalgininkai, sekdami žinomais ekonomistais ir buvusiu premjeru, išvarant į gatvę darbuotojus, jie gaus kažkokią pašalpą bent šešis mėnesius. Bet ar tai išeitis? Ar Lietuvai, kažkada garsėjusiai kaip katalikiškiausiam kraštui iš visos Sovietų Sąjungos teritorijų, tai būtų priimtina išeitis? Taip nemanome. Prieš daugiau nei 10 metų kai kurie karštuoliai, norėdami parodyti, kad katalikiškas laikraštis XXI amžius nepajėgus būti produktyviu ir išsilaikyti, ėmė siūlyti leisti kitą laikraštį katalikams. Tačiau nepaisant net kai kurių hierarchų jiems siūlomos paramos, neatsirado tikrų narsuolių leisti gerą XXI amžiui analogišką laikraštį, ir visi slaptai rengiami planai sugriuvo. Tad daugiau nei 22 metus mūsų leidžiamas XXI amžius, tų žmonių dideliam skausmui, vis dar eina, ir vis dar nenutyla.
Tačiau tam ėjimui darant skaudžias kliūtis, išsilaikyti tampa vis sunkiau. Suprantame, kad iš 850 litų algos išgyventi neįmanoma. Pasisakydami prieš MMA kėlimą mes šįkart pritarėme A. Kubiliui, nes kelti jos savo darbuotojams mes jau neturime iš ko tam papildomai reikia net 30000 Lt per metus. Gerai, kai A. Butkevičius savo tarnautojams gali kelti MMA panaikinęs kokią nors ministeriją (bent taip jis žadėjo iš pradžių), nors paskui paskaičiavo, kad pagal koalicinę sutartį valdančiosios daugumos nariams nepakaks ministerijų. Iš tikrųjų, trūkstamus pinigus valdžia bet kada gali pasiimti iš valstybės iždo, ko negalime padaryti mes, eiliniai valstybės piliečiai. Tad valdžios projektai visada atsigręžia prieš pačius žmones, nors ir kaip gražiai beatrodytų.
Lėšų trūkumas į mus atsigręžia iš visų pusių. Jeigu turėtume bent du žurnalistus, jaustumės žymiai tvirčiau. Galėtume nuveikti daugiau. Deja, nuėjusi valdžia per ketverius metus padarė taip, kad būtume vargšai, negalintys išlaikyti net vieno žurnalisto. Tačiau mūsų sunkumų kai kurie skaitytojai ir nepastebėjo juk daug ką gauname iš nesavanaudiškų talkininkų, siunčiančių mums korespondencijų iš daugelio vietų ir taip paįvairinančių laikraščio turinį. Aišku, medžiagos gauname ne iš visų vietovių, kaip norėtųsi. Tenka džiaugtis ir įvertinti tuos mūsų neetatinius pagalbininkus, kurie siunčia rašinius iš įvairių vietovių, parapijų, švenčių. Siunčia tiek, kad nesugebame sutalpinti mūsų perpus sumažėjusiame laikraštyje. Dėkojame platintojams, kurie nesavanaudiškai, tiesiog krikščioniškai, ir ne žodžiais, o darbais padeda laikraščiui, suprasdami, kad katalikiškas laikraštis turi gyvuoti nepriklausomoje Lietuvoje. Juk tiek žmonių už religinės spaudos laisvę kovojo ir kentė lageriuose ar net padėjo galvas savo gimtame krašte.
Nors dirbame labai sunkiomis sąlygomis, turime labai gražių planų paįvairinti ir išplėsti laikraštį. Tačiau esame supančioti įvairiais Spaudos rėmimo fondo reikalavimais už menką paramą turime jam atsiskaityti iki smulkmenų. Ir nežinome, ar išvis gausime jo paramą. Šiais metais Spaudos rėmimo fondas atsisakė paremti vieną mūsų parengtą projektą, nors jis buvo tikrai ne prastesnis nei paramą sulaukusių leidinių. Didžiulę dalį mūsų pajamų per įvairius mokesčius suryja nepasotinamasis valstybės biudžetas, kurį sudaro Finansų ministerija, o vėliau vieningai už jį nubalsuoja Seimo nariai valdančioji koalicija ir opozicija. Tad mums svarbiausias išlikimo klausimas, aišku, yra lėšos. Todėl kreipiamės į visus mus gerbiančius ir laikraštį mylinčius skaitytojus pagalbos. Suprantame, kad jums visiems sunku, kai kurie net negalite prenumeruoti laikraščio (kaip būna skaudu, kai į redakciją atėjęs žmogus vos ne verkdamas prašo: duokite man veltui šį numerį, nes prenumeruoti laikraščio visiškai neįstengiu), tačiau mums taip pat yra labai sunku mes platiname laikraštį už maždaug 11,5 Lt (parduodant egzempliorių už 1,9 Lt, atskaičius PVM mokestį, mums lieka 1,5 Lt), o tikroji jo savikaina yra apie 2,5 Lt. Vadinasi, mes prarandame apie 11,5 Lt nuo kiekvieno egzemplioriaus, o per metus mums susidaro apie 150 tūkst. litų nuostolis. Norint tapti konkurencingu, esant dabartiniam laikraščio tiražui, kaina turėtų siekti apie 3 Lt, tačiau kainos nekeliame, nes laikraščio įsigyti negalėtų didžioji pastovių skaitytojų dalis. Atsidūrę sunkioje padėtyje, kreipiamės į kiekvieną sakytoją: padėkite bent 50100 Lt auka, kad mes gyvuotume ir 2013 metais. Jeigu jūs visi padėtumėte šia nedidele suma, laikraštis tikrai išsilaikytų. Žmonių, jau paaukojusių net žymiai daugiau, mes neprašome. Jiems tikrai esame labai dėkingi. Turėdami geresnes finansines galimybes, galėtume turėti bent 23 žurnalistus. Aišku, mes ir tada negalėtume lenktyniauti su liberaliaisiais laikraščiais, gaunančiais dideles pinigų sumas už reklamą ir turinčiais iki 200 žurnalistų, tačiau mums būtų žymiai lengviau laikraštis taptų įdomesnis, įžvalgesnis, mums patiems nereikėtų dieną naktį ir be laisvų dienų dirbti, užsikrovus didžiulę naštą.
2013 metais mums teks padaryti daug darbų. Dar sovietinės okupacijos pabaigoje, 1987 metais, minėjome krikščionybės 600 metų Lietuvoje sukaktį, o kitąmet minėsime 600 metų nuo Žemaičių krikšto. Tai svarbus įvykis Lietuvos ir apskritai krikščionybės istorijoje. Tikimės, kad daug svarbios medžiagos apie šį katalikams svarbų istorinį įvykį pateiks mūsų hierarchai ir kunigai. Minėsime ir 1863 metų sukilimo 150-ąją sukaktį. Tai buvo dar senosios, Žečpospolitos laikų Respublikos įvykis, padėjęs išsikristalizuoti lietuvių tautai. Į sukilimą ėjo ir lenkų bei lietuvių kunigai, daug jų buvo ištremta į Sibirą, kai kurie net bausti mirties bausme pakariant. Pagaliau turėsime prisiminti ir Klaipėdos sukilimo 90-metį. Šis 1923 metų sausio 15-ąją prasidėjęs sukilimas buvo svarbus įvykis įtvirtinant Lietuvos valstybingumą. Tada likome tik be Vilniaus krašto, kurį laikinai okupavo Želigovskio būriai, bei Seinų krašto. Visa tai kartu su mūsų skaitytojais norėtume prisiminti, nes savo istorijos nežinanti ir nevertinanti tauta gali pražūti istorijos verpetuose. O tai jau vyksta šiandien, gimtąjį kraštą paliekant šimtams tūkstančių tautiečių. Mūsų planuose yra ir enciklopedinio pobūdžio įdomių straipsnių iš krikščionybės istorijos, galinčių padėti suprasti mūsų tikėjimo grožį, taip pat ir kitų mūsų nemirtingos istorijos faktų. Bet tam reikia turėti lėšų ir pajėgų.
Tad dėkodami visiems mūsų talkininkams, visiems laikraščio patriotams, visiems platintojams už nesavanaudišką paramą ir pagalbą, lauksime ir visų skaitytojų paramos laikraščiui. Tik su jūsų parama, mieli XXI amžiaus skaitytojai, galėsime išlaikyti katalikams ir mūsų gimto krašto patriotams reikšmingą laikraštį.
Sėkmės ir džiaugsmo visiems jums linkime 2013 metais!
XXI amžiaus redakcija
© 2012 XXI amžius
|