Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai,

Nespėjome atsigauti po prieš ketverius metus įvestų vadinamojo pridėtinės vertės (PVM) ir kitų mokesčių padidinimų, kai smogė naujosios valdžios kirvis – net 20 procentų turime didinti minimalią mėnesio algą (MMA). Iš viso papildomos išlaidos per mėnesį redakcijai padidėja 2500 litų (su mokesčiais Sodrai). Iš kur jų gauti? Iš skolų, kurių kasmet susidarydavo iki 200 tūkst. litų ir kurias pavykdavo kompensuoti tik gerų žmonių aukų dėka? A. Butkevičiaus vyriausybei valstybės biudžetą sudėliojo A. Kubiliaus vyriausybė, PVM tarifo padidinumu apiplėšusi ir pensininkus, ir tremtinius su politkaliniais, ir mažas įmones, taip perpildydama valstybės biudžetą, kad net seimūnų kišenės išsipūtė. Didindami valstybės iždą ir tokią politiką vadindami Lietuvos „modernizavimu“ politikai susikūrė gerą gyvenimą sau, kitus piliečius paversdami išmaldos prašytojais. Per ketverius metus Lietuva yra „modernizuota“ taip, kad net MMA pakėlimas iki 1000 litų, t.y. iki 290 eurų, virsta skaudžiu išmėginimu laikraščio redakcijai. Aišku, galima uždaryti leidyklą, kaip „neišradingiems“ verslininkams siūlo kai kurie apžvalgininkai, sekdami žinomais ekonomistais ir buvusiu premjeru, išvarant į gatvę darbuotojus, – jie gaus kažkokią pašalpą bent šešis mėnesius. Bet ar tai išeitis? Ar Lietuvai, kažkada garsėjusiai kaip katalikiškiausiam kraštui iš visos Sovietų Sąjungos teritorijų, tai būtų priimtina išeitis? Taip nemanome. Prieš daugiau nei 10 metų kai kurie karštuoliai, norėdami parodyti, kad katalikiškas laikraštis „XXI amžius“ nepajėgus būti produktyviu ir išsilaikyti, ėmė siūlyti leisti kitą laikraštį katalikams. Tačiau nepaisant net kai kurių hierarchų jiems siūlomos paramos, neatsirado tikrų narsuolių leisti gerą „XXI amžiui“ analogišką laikraštį, ir visi slaptai rengiami planai sugriuvo. Tad daugiau nei 22 metus mūsų leidžiamas „XXI amžius“, tų žmonių dideliam skausmui, vis dar eina, ir vis dar nenutyla.

Apie minimalios algos didinimą

Kaip rašome šiame numeryje (žr. priedą „XXI amžiaus horizontai“, p. 1), pagal darbuotojų gaunamų atlyginimų dydį iš visų 27 ES šalių 2010 metais „pirmavo“ Latvija, Lietuva ir Rumunija – šiose trijose šalyse daugiau nei ketvirtadalis visų darbuotojų gauna mažus atlyginimus. Lietuvoje jis tik šiemet padidintas 50 litų ir siekia vos 850 litų. Suprantama, toks atlyginimų lygis, atskaičius mokesčius, yra itin žemas, todėl ne veltui dabartinės valdančiosios daugumos partijos laimėjo rinkimus, iškėlusios šūkį pakelti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1000 ir net 1509 litų dydžio. Vienas pirmųjų naujosios Vyriausybės žingsnių buvo sprendimas nuo sausio 1 d. didinti MMA iki 1 tūkst. litų. Tokį sprendimą patvirtino premjeras Algirdas Butkevičius. Prieškalėdinę savaitę interviu „Žinių radijui“ jis kalbėjo: „Žinote, Lietuvoje vergavimo laikotarpis turi pasibaigti. Žmonės nėra vergai, o kada jie gaus nors truputį didesnes pajamas, jas išleis vidaus vartojimui. Tas verslininkas, kuris yra orientuotas į vidaus rinką, po 3–4 mėnesių pamatys, kad ekonominis procesas pradėjo greitėti, perkamumas auga, o didėjant jam, didėja pajamos bei gamyba“. Paklaustas, ar mano, jog, žmogui uždirbant tik „ant pravalgymo“, dirbama vergovės sąlygomis, Premjeras atsakė teigiamai: „Taip, tai yra nemalonus gyvenimas – susimoki už šilumą ir galvoji, ar dar liko pinigų būtinam pragyvenimui“.

B. Brazdžionio premija skirta Maironio muziejaus direktorei

Aldona Ruseckaitė

Bernardo Brazdžionio literatūros premija šiemet bus apdovanota lietuvybės, gimtosios kalbos, pilietiškumo tradicijas tęsianti rašytoja, muziejininkė, literatūrinio ir memorialinio kultūros paveldo tyrinėtoja Aldona Ruseckaitė. Premija skirta už naują pastarųjų metų aukšto profesinio lygio grožinės literatūros knygą „Šešėlis JMM“.

B. Brazdžionio literatūros premijos konkursą Kauno miesto savivaldybė paskelbė praėjusį rudenį. Šalies leidyklos, kūrėjų organizacijos, aukštosios mokyklos, bibliotekos ir patys autoriai konkursui pateikė 5 paraiškas.

Įamžino žymų dailininką

Kauno miesto taryba pritarė Atminimo įamžinimo ir pavadinimų sumanymo komisijos pasiūlymui ir Žaliakalnyje, Darbininkų ir P. Dovydaičio gatvių sankirtoje esančiam skverui suteikė Antano Samulevičiaus-Samuolio vardą.

A. Samulevičius-Samuolis (1899–1942) yra pasaulinio garso dailininkas. Kasmet Kaune vyksta tarptautiniai A. Samuolio plenerai. Prieš karą dailininkas išvyko gydytis į Šveicariją. Karo metais ryšys nutrūko. Jis mirė Šveicarijoje, Leisino mieste. Kapas nebuvo išpirktas, todėl ir neišliko. Simbolinis kapas greta giminių yra Petrašiūnų kapinėse. A. Samuolio kūriniai saugomi M. K. Čiurlionio dailės muziejuje: „Geltona moteris“, „Baltoji obelis“ (1932), „Nukryžiuotasis“, „Moteris su vaiku“ (1930), „Priemiestis“ (1931), „Saulėgrąžos“ (1933), „Autoportretas su teptukais“ ir kt.