Sukilimas prieš 90 metų grąžino Klaipėdą Lietuvai
|
Vyriausiasis Mažosios Lietuvos
gelbėjimo komitetas ir jo bendradarbiai.
Sėdi iš kairės: V. Šaulinskis,
J. Lėbartas, komiteto pirmininkas
M. Jankus, J. Vanagaitis; stovi
iš kairės: S. Darius, A. Ivaškevičius,
A. Marcinkevičius, J. Pronckus.
1923 m. sausio 19 d.
|
Šiemet sukanka 90 metų, kai 1923 metų sausį įvyko lemtingas lietuvių sukilimas prieš prancūzų valdymą Klaipėdos krašte, užtikrinęs Lietuvos ūkiui galimybę naudotis Klaipėdos uostu. Šis sukilimas buvo svarbus savarankiškas politinis ir karinis žingsnis prieškario Lietuvos istorijoje. Kai 1922 m. gruodžio 20 d. Lietuva buvo pripažinta de jure, tačiau Ambasadorių konferencija neskubėjo spręsti Klaipėdos krašto klausimo, Lietuvos vyriausybė nusprendė improvizuoti Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, kad, remiantis jų pareikšta valia, Klaipėdos kraštą būtų galima prijungti prie Lietuvos. 1922 m. gruodžio mėnesį buvo sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, turėjęs oficialiai vadovauti sukilimui.
Sukilimas prasidėjo 1923 m. sausio 10 d. Nesulaukusi rimtesnio prancūzų pasipriešinimo, sausio 15 d. reguliarioji Lietuvos kariuomenė įžengė į Klaipėdos kraštą. Tos pačios dienos vidurdienį buvo paskelbtos paliaubos. Po mėnesio, vasario 16-ąją, Ambasadorių konferencija paskelbė Antantės ir Lietuvos susitarimą ir Klaipėdos kraštas buvo perduotas Lietuvai su sąlyga, kad, parengus Klaipėdos krašto statusą apibrėžiančius dokumentus, kraštui bus suteikta autonomija ir bus įsteigtos autonominės institucijos. 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje pasirašius Klaipėdos konvenciją, Klaipėdos kraštas autonominiais pagrindais atiteko Lietuvos Respublikai. Tai buvo patvirtinta ir 1928 m. sausio 29 d. pasirašytoje Lietuvos ir Vokietijos sienos sutartyje.
Plačiau apie 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimą rašysime kituose numeriuose.
© 2013 XXI amžius
|