|
Kartų kaita ir tautos atmintis
Antanas Sadeckas
Kai po 66 metų atvykau į Leipalingio pagrindinę mokyklą, mane pažadino atsiminimų bangos. Tada, 1946-ųjų rugsėjo devynioliktąją, į seno dvaro pastato salę ten buvo mūsų gimnazija sukvietė septyniolika baltapūkių gimnazistų. Už stalo sėdėjo miestelio trijulė. Ji paskelbė, kad esame okupacinės valdžios priešai ir neturime teisės mokytis bet kurioje mokykloje. Aš tada buvau septyniolikmetis šeštokas. Grįžęs į klasę, mano draugas nenuorama Bronius N. mūsų suolą pavertė medžio gabalų krūva. Kitą dieną, lyg atsisveikindamas su miesteliu, slampinėjau jo gatvelėmis. Prie bažnyčios, turgaus aikštėje, ten, kur vietiniai kagėbistai ir stribokai suguldydavo išniekintus partizanus, sutikau savo klasės auklėtoją Joną Volungevičių. Mano mylimas mokytojas barė, kad sulaužiau suolą, kad jis reikalingas kitiems mokiniams. Neatsisveikinęs, nusisukau ir nuėjau. Mes mylėjome savo mokytojus. Mūsų likimai buvo panašūs. Vėliau J. Volungevičius ilgai ir atkakliai rinko mūsų etnografines vertybes ir įkūrė plačiai žinomą muziejų.
|
|
Sausio 13-ąją prisiminus
1991 metų sausio įvykiai gyvi šiandien lietuvių širdyse. Mūsų tauta pavojaus akivaizdoje moka būti vieninga ir stipri. Sausio 13-osios naktį budėjo visa Lietuva. Visuose miestuose, miesteliuose, gyvenvietėse budėjo žmonės saugodami valstybei svarbius objektus paštą, bankus, įmones ir įstaigas. Lietuvos Sąjūdis žadino Lietuvą, kvietė žmones vykti į Vilnių ir saugoti bei ginti svarbiausius Lietuvos objektus: Parlamentą, Televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komitetą, ministerijas ir kt.
|
|
Sukilimas prieš 90 metų grąžino Klaipėdą Lietuvai
|
Vyriausiasis Mažosios Lietuvos
gelbėjimo komitetas ir jo bendradarbiai.
Sėdi iš kairės: V. Šaulinskis,
J. Lėbartas, komiteto pirmininkas
M. Jankus, J. Vanagaitis; stovi
iš kairės: S. Darius, A. Ivaškevičius,
A. Marcinkevičius, J. Pronckus.
1923 m. sausio 19 d.
|
Šiemet sukanka 90 metų, kai 1923 metų sausį įvyko lemtingas lietuvių sukilimas prieš prancūzų valdymą Klaipėdos krašte, užtikrinęs Lietuvos ūkiui galimybę naudotis Klaipėdos uostu. Šis sukilimas buvo svarbus savarankiškas politinis ir karinis žingsnis prieškario Lietuvos istorijoje. Kai 1922 m. gruodžio 20 d. Lietuva buvo pripažinta de jure, tačiau Ambasadorių konferencija neskubėjo spręsti Klaipėdos krašto klausimo, Lietuvos vyriausybė nusprendė improvizuoti Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, kad, remiantis jų pareikšta valia, Klaipėdos kraštą būtų galima prijungti prie Lietuvos. 1922 m. gruodžio mėnesį buvo sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, turėjęs oficialiai vadovauti sukilimui.
|
|
|