Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Išnašos

Gelbstinti nuo užmaršties šešėlio

Algimantas Zolubas

Knygos viršelis

Neseniai 500 egzempliorių tiražu spaustuvė „Morkūnas ir Ko“ išleido intriguojančiu pavadinimu Pauliaus Vyturio knygą „Dialogai su viešpačiu ir šėtonu“. Knygą redagavo prof. Juozas Girdzijauskas ir Danguolė Stonytė, išleido Petras Girdzijauskas-Paulius Vyturys.

Iš tikrųjų autorius nuo vaikystės dalyvavo ir iki šių dienų dalyvauja dialoge su Dievu, o į prievartinį dialogą su šėtonu buvo įtrauktas per šėtoniškos imperijos parankinius – SMERŠ, KGB, istrebitelius. Vos tik atsivertę knygą, dar prieš pratarmę skaitome: „Viešpats man pagelbėjo, kai vilties nelikdavo. – Atstok, šėtone!, – tardavo Jis. Aš ir vėl atsitiesdavau“. Pratarmė pradedama malda: „Išgirsk mus, Viešpatie, pakylėk mus, Viešpatie, iki tradicijos, kurią turėjo mūsų Tėvai ir iki to, kaip jie gerbė ją ir saugojo... Pakylėk mus, Viešpatie, nuo šiol kasdien, neužmiršk mūsų vaikų, kad jie priimtų šią dovaną ir su ja gyventų per amžius“.

Skaitytojas, sekdamas autoriaus pėdomis, išvys vaizdingai aprašytą autoriaus tėviškę, susipažins su jo tėvais, visa šeima, šeimos ir visuomenės tradicijomis, tuometine mokykla ir mokytojais, pamatys Tėvynės patriotų gimimą ir brendimą, jo ir jo bendraamžių elgesį įvairiose sovietinės priespaudos situacijose, anot knygų serijos autoriaus Edvardo Buroko, „pūtimą prieš vėją“ – realų priešinimąsi „blogio imperijai“ pačioje jos irštvoje. Knygoje nemažai sovietinės sistemos blaivių vertinimų, gilių politinių įžvalgų, paskatų dorotis su jos palikimu.

Autorius 1948 metais pradėjo lankyti Eržvilko gimnazijos, kurioje pasipriešinimas okupantams nuo pat okupacijos pradžios virte virė, šeštą klasę. Čia jis įsitraukė į pogrindinį darbą, palaikė ryšius su partizanų apygarda, platino štabo leidinius. Gimnazistų veikla KGB neliko nepastebėta, šešiolikmetį Paulių suėmė ir nuteisė penkerius metus kalėti. Jis buvo išgabentas į Mordovijos ypatingojo režimo lagerį Dybravlagą. Čia gimnazistas, pakliuvęs tarp garsių Lietuvos rezistentų A. Miškinio, P. Paulaičio, prof. J. Tonkūno, V. Ašmensko ir kitų, tęsė jau kitokius mokslus. Po despoto J. Stalino mirties 1953 metais iš lagerio grįžo į Lietuvą, įstojo ir baigė Vilniaus statybos technikumą.

Neilgai autorius džiaugėsi tariama laisve – už nelegalios literatūros platinimą ir vartojimą, drauge su vienuolika vyrų vėl atsidūrė Dubravlage.

Grįžo 1960 metais. Įstojo į Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialą. Kartu su kitais rezistentais tarp studentų palaikė patriotines nuotaikas ir lietuviškas tradicijas, buvo gerbiamas kaip geras studentas ir Lietuvos patriotas, tačiau tuo pat metu buvo persekiojamas kompartiečių ir „patikėtų asmenų“ (taip tada vadinosi slaptieji agentai). Institutą sėkmingai baigė. Dirbdamas pagal įgytą specialybę, bendraudamas su bendraminčiais, jis pagal išgales stengėsi palengvinti jų dalią, rasdavo būdų juos priregistruoti ar įdarbinti.

Trumpoje koncentruotoje apybraižoje „Viltė“ parodomas visuomenės dalyvavimas ir svarus indėlis, ypač kritiniais momentais, ginant Parlamentą bei dalyvaujant Sąjūdžio veikloje.

Dabar leidžiama daug knygų. Daugelyje iš jų atsispindi rezistencinė kova. Kai kam, kas kolaboravo su okupantu ir dabar nori nusiplauti savo kaltes, ši knyga primena jų nuodėmių amžinumą, kol neatlikta atgaila. Tai liudija amžinoji Biblija ir to niekas pakeisti negali. Tiems, kas nepatyrė represijų, atrodo, kad tų knygų per daug išleidžiama. Iš tikrųjų jų dar maža, nes per daug kančių Lietuva patyrė, per daug kraujo dėl Laisvės pralieta, kita vertus, ne visi dėl įvairių priežasčių pajėgūs plunksną paimti. Knyga liudija, kad P. Vyturys plunksną geba ne tik paimti, bet ir valdyti.

Jau daug Laisvės kovos kelių ir kovotojų pėdsakų užmaršties smėlis baigia užpustyti, negailestingas laikas tam palankus, todėl sveikintina kiekviena pasipriešinimo užmaršties šešėliui pastanga. P. Vyturio knyga – ne tik jo asmens pėdsakas, bet ir mūsų tautos kelią nušviečianti pastanga. Linkėkime knygai lygaus kelio pas skaitytoją, o autoriui – tvirtybės ir vaisingos veiklos Tėvynės labui.

© 2013 „XXI amžius“