|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Laisvės gynėjai prisiminti prasmingai
Sausio 13-oji Laisvės gynėjų diena buvo minima ne tik iškilmingame minėjime Seime ir valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje. Seimo Kovo 11-osios salėje vykusiame minėjime kalbėjęs Telšių vyskupas Jonas Boruta priminė, kad šiemet Žemaičių žemės krikščionys mini Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų, reikšmingą ne tik Žemaitijai, bet ir visai Lietuvai. (Vyskupo J. Borutos kalbą spausdiname p. 5) Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, kalbėjęs apie Sausio 13-osios bylą, apgailestavo, kad jos eiga po kelių kolaborantų nuteisimo praktiškai sustojo. Jo teigimu, šiandien esame pavargę nuo melo, o ir tikėti nebežinome kuo. Z. Vaišvila sakė: Per daug melo Lietuvoje. Netikiu, kad norima tikrai ištirti visumą. Apsiribota tik siauru kolaborantų ratu. Kodėl nutrauktos kitos bylos, kuriose įžvelgtas tik kriminalas, tačiau neįžvelgta užsienio agresija ir perversmo vykdymo veiksmai?. Kreipdamasis į Seimą, jis kvietė negriauti Tautos pasitikėjimo valstybe. Nei Seimo, nei Prezidento valia nėra ir nebus aukščiau už Tautos valią. Jos ignoravimo pasekmės būtų nepataisomos, sakė Z. Vaišvila. (Beje, prie signataro Z. Vaišvilos namų jau kelintą kartą protestuoja Algirdo Paleckio vadovaujamo vadinamojo Socialistinio fronto nariai.) Laisvės gynėjų dienos 22-ųjų metinių minėjime Seime buvo įteikta 2012 metų Laisvės premija nenuilstamam disidentui Antanui Terleckui. (Laureato kalba ir biografija spausdinami p. 3). Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, premjeras Algirdas Butkevičius, kiti Vyriausybės nariai, Kovo 11-osios akto signatarai ir dabartinio Seimo nariai, dalyvavę iškilmingame Seimo minėjime, taip pat Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir kiti sostinės vadovai pagerbė Sausio 13-osios aukas Vilniaus Antakalnio kapinėse, padėjo vainikus žuvusiesiems. Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pagerbė Laisvės gynėjus, palaidotus Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio kapinėse. Šeštadienį ir sekmadienį Seime buvo Atvirų durų valandos, o Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse Atvirų durų diena. Prie Televizijos bokšto bei prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos degė laužai. Laužai degė ir Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų, kur buvo surengta Sąjūdžio valanda, vedama Lietuvos Sąjūdžio pirmininko Ryto Kupčinsko. Iškilmingai buvo pagerbti žuvusieji, dainuojamos dainos jas atliko Arvydas Vilčinskas su sūnumi, Atgimimo laikais kėlęs mūsų dvasią savo dainomis, paskui išvažiavęs iš tėvynės ir tik neseniai grįžęs iš ilgos emigracijos. Tačiau jau seniai nesigirdi kitos mūsų Atgimimo laikų dainininkės Irenos Bražėnaitės balso. Buvo vaišinamasi arbata, simbolizuojant tarpusavio supratimą ir bendrystę 1991 metų Sausio dienomis. Kalbėjęs V. Landsbergis kvietė nepasiduoti nedorai, alkoholizmui, priešų skleidžiamam nusiminimui. Minėjime aktyviai dalyvavęs mons. Alfonsas Svarinskas sakė, kad nepriklausomybė dar nėra iškovota, jai graso įvairūs pavojai. Šiemetinio minėjimo dalyviai pasigedo drąsaus, Tautai ir Bažnyčiai ištikimo kunigo Algimanto Keinos tragiškų įvykių atminimo dienomis jis jau buvo sunkios ligos agonijoje (Kun. A. Keina mirė užvakar, sausio 16 dieną.). Tuskulėnų memorialinio komplekso Konferencijų salėje rodyti filmai: Vytauto V. Landsbergio Kai aš buvau partizanas ir Algio Kuzmicko Nežinomi didvyriai. Sausio 12 dieną, šeštadienį, Vilniuje, Lazdynuose, prie Šv. Jono Bosko bažnyčios prasidėjęs žuvusiųjų už Lietuvos Nepriklausomybę atminimo pagerbimas buvo tęsiamas prie Vido Maciulevičiaus atminimo lentos (Architektų g. 15), prie Apolinaro Juozo Povilaičio atminimo lentos (Architektų g. 115), prie Virginijaus Druskio atminimo lentos (Architektų g. 109), prie Vytauto Vaitkaus atminimo lentos (Architektų g. 105), prie Rolando Jankausko atminimo lentos (Architektų g. 178). Sausio 13 dieną 11 val. Šv. Jono Bosko bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Laisvės gynėjus, kurių dauguma buvo Lazdynų gyventojai. Sostinėje šv. Mišios už Laisvės gynėjus buvo aukojamos ir kitose bažnyčiose, bet pagrindinės pamaldos buvo Arkikatedroje Bazilikoje, kurių koncelebracijai vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, dalyvavo apaštalinis nuncijus arkiv. Luigi Bonazzi, vyskupai Jonas Boruta SJ ir Arūnas Poniškaitis. Šv. Mišios už Laisvės gynėjus buvo aukojamos ir kitose Lietuvos bažnyčiose. Sausio 13-oji Kaune buvo minima beveik visą savaitę. Renginiai vyko Tautinės kultūros centre, mokyklose, muziejuose, bažnyčiose ir centrinėse miesto aikštėse. Sekmadienį miesto meras Andrius Kupčinskas padėjo gėlių ir uždegė žvakes prie Nežinomo kareivio kapo ir Laisvės paminklo, o vėliau aplankė Laisvės gynėjų Tito Masiulio ir Juozo Vaidoto kapus Petrašiūnų ir Romainių kapinėse. Renginių organizatorių tikslas išaiškinti jaunimui, kad Laisvė neatėjo savaime. Už ją kovojo partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, rezistencijos, Lietuvos Sąjūdžio dalyviai, savanoriai, visi pažangūs piliečiai. Sausio 11-ąją, penktadienį, apie tragiškus 1991-ųjų metų Sausio 13-osios įvykius, Parlamento ir Radijo bei televizijos gynybą visose mokyklose kalbėjosi mokytojai su mokiniais. Sausio 12-osios vakarą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyko tragiškų, bet Lietuvai lemtingų 1991-ųjų metų Sausio 13-osios įvykių minėjimas Sveika būk, Laisve! Renginyje prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, kur dega Amžinoji ugnis ir stovi skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas Laisvės paminklas, dalyvavo Kauno miesto tarybos nariai, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus, partijų, nevyriausybinių organizacijų nariai, administracijos atstovai, generolo P. Plechavičiaus jaunojo kario mokyklos mokiniai, visuomenės atstovai. Renginys pradėtas valstybės himnu. Žuvusiųjų atminimui degė 14 aukurų. Tylos minute pagerbtas žuvusiųjų atminimas, perskaitytos jų pavardės. Aktorius Petras Venslovas deklamavo patriotines lietuvių poetų eiles. Raudas atliko Eglė Baršauskaitė. Ovidijus Vyšniauskas atliko kelias dainas, o joms skambant iš generolo P. Plechavičiaus jaunųjų karių rankų į dangų pakilo 22 žibintai. Jie simbolizavo 22 laisvės metus. Paskui buvo padėta gėlių prie Laisvės paminklo ir Nežinomojo kario kapo. Prisimenant prieš 22 metus vykusius įvykius, penktadienį Kauno moksleiviai bei mokytojai turėjo galimybę nemokamai pasižiūrėti filmą Nežinomi didvyriai, skirtą Sausio 13-osios aukoms atminti. Filmo peržiūrą organizavo Kauno miesto savivaldybė, kino teatras Romuva ir kino kompanija E2K. Dokumentiniame filme atskleidžiami dar niekur nerodyti dokumentiniai tragiškosios nakties kadrai, savo prisiminimais dalijasi žmonės, kurie vieną svarbiausių nepriklausomos Lietuvos sausio naktų saugojo Televizijos bokštą ir Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Dokumentinį filmą kauniečiams dovanojusios kino kompanijos E2K direktorė Agnė Zalanskaitė sakė, kad dokumentiniai filmai yra viena geriausių priemonių jaunąją kartą supažindinti su svarbiausiais Lietuvos istorijos momentais. Per pastaruosius dvejus metus kompanija yra sukūrusi šešis dokumentinius filmus apie Lietuvai svarbius įvykius ir žmones, prisidėjusius prie mūsų tautos laisvės. Vienas jų yra filmas Nežinomi didvyriai. Kino teatro Romuva vadovė Sigita Mikalauskienė sakė pastebėjusi aktyvų domėjimąsi paskelbtais nemokamo patriotinio kino seansais. Tokio pobūdžio kino filmai vaizdžiai perteikia itin svarbias mūsų tautos gyvenimo akimirkas ir kartu ilgiau išlieka atmintyje negu eilinė istorijos pamoka. Visa tai formuoja vertybes, grįstas meile savo kraštui. Nemokama dokumentinio filmo Nežinomi didvyriai peržiūra Kauno visuomenei vyko ir praėjusį sekmadienį. XXI
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |