|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilkaviškio vyskupijos šeimų šventė Birutė Nenėnienė
Per Kristaus apsireiškimo Trijų Karalių iškilmę Alytuje surengta tradicinė Vilkaviškio vyskupijos šeimų šventė Šeima tikėjimo vartai. Įvairaus amžiaus šeimos iš visų vyskupijos dekanatų parapijų pirmiausia susitiko maldos sukauptyje Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčioje. Šv. Mišioms vadovavęs Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila įžanginiu žodžiu pasidžiaugė susirinkusiųjų gausa, liudijančia ir šeimų bendrystę su Viešpačiu. VDU kapeliono kun. Algio Akelaičio homilijos įžvalgos besiklausiusių mintis nuvedė į gilesnę pašaukimo gyventi šeimoje esmę. Prieš Aukos liturgiją vyskupijos šeimos centro veiklos kuratorius teol. dr. Žydrūnas Kulpys pakvietė bažnyčioje esančias sutuoktinių poras atnaujinti santuokos pažadus. Pasibaigus šv. Mišioms, po vyskupo palaiminimo, sveikinimus išsakė Šv. Angelų Sargų parapijos atstovai, pasipuošę Trijų Karalių apranga, ir su giesmėmis bei jaunaisiais savanoriais visus nulydėjo į Alytaus miesto teatrą. Erdviose patalpose šventės svečiai neužtruko prie registracijos stalelių, galėjo pigiau įsigyti katalikiškų knygų, kitos literatūros ir pasisotino rūpestingai paruoštais karštais valgiais, saldumynais bei vaisiais. Vaišių užteko visiems, nors svečių susirinkę buvo nemažai apie šeši šimtai. Į po valandėlės prasidėjusią popietės programą atskirai rinkosi suaugusieji ir vaikai pagal amžiaus grupes. Mažesniesiems buvo parodytas Alytaus miesto teatro spektaklis pagal Sigutę Ach Ambrozijus ir kiti. Vaikų grupelės turiningą programą paruošė Šventosios Šeimos kongregacijos seserys Daiva ir Fausta bei Gudynų šeima su savanoriais iš Bagotosios parapijos. Šventosios Šeimos paveikslu, Katekizmo knyga ir degančia žvake papuošta scena salėje pasilikusiems tėvams ir seneliams buvo kaip nuoroda į šios šventės temą. Kaip svarbu pasitikėti Dievu ir remtis juo kasdieninėje bendroje maldoje pasakojo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius mons. Žydrūnas Vabuolas, Kybartų Eucharistino Išganytojo parapijos klebonas kun. Vaidotas Labašauskas. Patirtį ir savo išgyvenimus liudijo šeimos: keturis vaikus auginantys sutuoktiniai Renata ir Andrius Markevičiai iš Kauno, septynmečio sūnaus Benedikto tėvai Daiva ir Marius Vilkiai iš Marijampolės. Savąja patirtimi apie maldos galią ieškant antrosios pusės nuoširdžiai pasidalijo jauna sutuoktinių marijampoliečių Dianos ir Evaldo Pukelių šeima. Juodu buvo ir oficialiosios renginio dalies vedėjai. Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas susirinkusius pasveikino ir kaip pareigūnas, ir kaip keturių vaikų tėvas. Pradžioje plastišku šokiu visus sujaudino Jotvingių gimnazijos dramos studijos Taškas jaunuoliai, o pabaigoje visus nuotaikingu muzikavimu išjudino daugelio konkursų ir festivalių dalyvis, Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių jaunimo ansamblis Tarškutis (vadovai Rima ir Leonidas Moisejenkai). Vilkaviškio vyskupijos kancleris, šeimos centrų kuratorius kun. Ž. Kulpys, Alytaus dekanas g. kan. Arūnas Užupis bei Vilkaviškio vyskupijos šeimos centro vadovė Lina Braukylienė dėkojo gausiam rėmėjų būriui, be kurio ši šventė būtų buvusi neįmanoma, ir visiems pamaldose dalyvavusiems už paliktą auką šiam renginiui paremti. Padėkos nusipelnė ir nematerialioji pagalba be galo nuoširdus daugelio žmonių supratimas ir susitelkimas rengiant šį svarbų vyskupijos renginį. Kiekviena šeima dovanų į savo namus gavo parsinešti paskutinį 2012 metų Saleziečių žinių numerį su išspausdintu 2013 metų kalendoriumi ir atitinkamais tekstais, į kuriuos bus galima gilintis šiais, Tikėjimo metais. Vilkaviškio vyskupijos šeimos centro iniciatyva vasarą šeimos pakviečiamos į įvairias stovyklas. Tačiau šią prieš dešimt metų gimusią idėją metus pradėti bendra maldos ir pasidalijimo švente L. Braukylienė įvardijo kaip svarbiausią: Kaip vasarą pasaulio šeimos vyko į Milaną susitikti su popiežiumi Benediktu XVI, taip mes, vyskupijos šeimos, vienijamės su savo ganytoju. Į namus šeimos skirstėsi po vyskupo Rimanto Norvilos palaiminimo, tėviško prašymo ir pamokymo: Daugiau tarpusavio įsiklausymo, daugiau atlaidumo; nebijoti Dievo dovanoti ir kitiems, esantiems už šeimos ribų; daugiau drąsos liudijant savo tikėjimą Viešpačiu ir jo teikiamomis malonėmis. Suvalkietiškai pajuokaujant apie renginio naudą, galima drąsiai teigti, kad tokia šeimų šventė labai vertinga: šeimos iš vyskupijos parapijų susitiko (ir ne pirmą kartą), kad pasigėrėtų vienos kitomis, išgirdo iš dvasininkų teologines įžvalgas apie tai, kaip tikėjimas šeimoms suteikia naują prasmę, o santuokos pagrindas meilė skatina sutuoktinius vienas antrą priimti kaip Dievo dovaną. Sutuoktinių pašaukimas yra kur kas atsakingesnis jie pašaukti vienas kitam dovanoti Dievą, tikėjimą, vesti vienas kitą pas Dievą, vienas kitam padėti užmegzti ryšį su Dievu ir vienas kitą per gyvenimą lydėti su kasdienine malda. Į ne vieną širdį iš tikėjimą liudijusių porų lūpų kaip garstyčios grūdelis nusėdo viltis ar pasvarstymas: O gal ir man, mums, atsidūrus gyvenimiškos situacijos aklavietėje padėtų malda, kurios šiandien dar nesame pribrendę praktikuoti savo kasdienybėje? Panašiai kaip išminčiai iš Rytų vyskupijos šeimos, sutikusios Viešpatį maldoje, atsigaivinusios dvasiškai ir pasidžiaugusios bendryste, pasuko namo prie savo darbų.
Alytus
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |