Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Pirmasis „Ryto“ pirmininkas – mokslininkas ir kunigas Jonas Steponavičius

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Būsimasis kunigas daktaras Jonas Steponavičius – Rygos gimnazijos moksleivis (LMAVB RS F. 342–13642 L. 11)

XX amžiaus pradžioje Lietuvoje – Suvalkijoje, Aukštaitijoje ir Vilniaus krašte – pradėjusios veiklą „Žiburio“ (steigiamasis susirinkimas įvyko 1906 m. sausio 6 d. Marijampolėje), „Saulės“ (įkurta Kaune 1906 m. rugpjūčio 7 d.) ir „Ryto“ (steigiamasis susirinkimas įvyko Vilniuje 1913 m. sausio 13 d.) draugijos atliko didžiulį darbą tautos švietimo, religinio ir tautinio sąmoninimo plėtros kelyje, tapo svarbiais lietuvių katalikiškąjį intelektualinį sąjūdį vienijančiais centrais.

Netekome rašytojo ir žurnalisto

Vytautas Pranas Volertas

Gruodžio 2 dieną eidamas 92-uosius metus Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė prozininkas, vertėjas, žurnalistas Vytautas Pranas Volertas.

 Rašytojas gimė 1921 metų rugpjūčio 22 dieną tuometinės Alytaus apskrities Seirijų valsčiuje. 1935 metais pradėjo bendradarbiauti spaudoje, rinko tautosaką. Baigęs Alytaus gimnaziją, 1939 metais įstojo studijuoti statybos mokslus Vytauto Didžiojo universitete, tačiau studijų nebaigė. Karo metais dėstė matematiką vienoje Kauno gimnazijoje. Pasitraukęs į Vokietiją, mokytojavo Klemtoko pabėgėlių (DP) stovyklos lietuviškoje gimnazijoje. Ten išėjo ir jo vienintelis poezijos rinkinys „Verpetai“. 1951–1954 metais V. Volertas studijavo Pensilvanijos universitete (JAV) matematiką, 1955–1961 Merilendo universitete elektroniką, o 1965–1971 vėl Pensilvanijoje sistemų inžineriją. V. Volerto proza aprėpia įvairią tematiką – nepriklausomybės metą, sovietinę okupaciją, pasitraukimą iš tėvynės; vis dėlto daugelyje kūrinių žvilgsnis koncentruojamas į išeivijos gyvenimą. Jo kūrybą apžvelgusio Vytauto Kubiliaus žodžiais, „Amerikos industrinis didmiestis tampa natūralia Volerto prozos herojų aplinka, o jo koloritas – dominuojančia vaizdine gama. Dinamiškam išorinės kaitos ir vidinės įtampos ritmui pritinka ekspresionizmo stilistikos elementai – ryškiai akcentuota portreto detalė, metaforizuotas peizažas, netikėti palyginimai, aštriabriauniai aforistiški dialogai“.